Kultūra

2020.04.10 11:03

Naujiena LRT OPUS eteryje: tarp muzikos kūrinių skambantys slemo tekstai

Brigita Linkevičiūtė, LRT OPUS, LRT.lt2020.04.10 11:03

Nuo balandžio 14 dienos alternatyvios muzikos stoties LRT OPUS klausytojai tarp muzikos kūrinių galės išgirsti slemo tekstus. Šia nauja iniciatyva LRT OPUS siekia populiarinti slemo kultūrą Lietuvoje ir klausytojams pristatyti šių tekstų kūrėjus. 

Trumpi pačių slemo kūrėjų įskaityti tekstai skambės LRT OPUS eteryje tarp muzikos kūrinių pirmadieniais–ketvirtadieniais, nuo 13 iki 14 valandos ir bus kartojami nuo 19 iki 20 valandos.

LRT radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis teigia, kaip svarbu nepamiršti alternatyvių meno rūšių ir skatinti įvairių kūrėjų veiklą, ypač dabar, kai šalį yra apėmęs karantinas ir dauguma kultūros atstovų buvo priversti sustabdyti savo veiklas.

„Į LRT KLASIKOS ir LRT RADIJO eterį grįžta mums visiems gerai pažįstama poezija, kuri vadinsis „Karantino lyrika“, tad kodėl nepamėginus mūsų klausytojams pristatyti ir kito poezijos žanro – slemo. Mūsų tikslas yra ne tik supažindinti klausytojus su šiuo poezijos žanru, bet populiarinti ir skatinti įvairią kūrybą. Norime suteikti kūrėjams platformą, kad jie galėtų būti išgirsti ir tada, kai jokie renginiai šalyje vykti negali“, – apie projekto idėją pasakoja G. Masalskis.

Slemo sąvoka nėra žinoma plačiajai auditorijai, todėl papasakoti apie šį žanrą ir kartu įgyvendinti šį projektą sutiko vienas iš slemo kultūros atstovų ir pradininkų Lietuvoje Domas Raibys.

„Kasdien girdime istorijas, kurios unikalios ne tik dėl turinio, bet ir dėl tarmės, balso tembro, emocijos ir ritmo. Būna istorijų, kurių praktiškai neįmanoma užrašyti, todėl jas būtina pasakyti. Slemas yra (plat)forma, kur kiekviena(-s) norinti(-s) gali ateiti ir drėbti savo kūrybą auditorijai“, – savo mintimis dalijasi D. Raibys.

Jis kaip ir, ko gero, daugelis mokyklą baigė manydamas, kad poezija yra tik nuobodi ir rimta arba tokia, kuri pasakoja apie romantiką, gamtos grožį ir kitus panašius dalykus. „Vaizdas kai per fizikos pamoką laisvo kritimo vamzdyje plunksna krenta tokiu pat greičiu kaip akmenėlis, man paliko didesnį įspūdį nei visa mokyklos poezija kartu sudėjus“, – teigia D. Raibys.

Domas prisimena, kaip pirmą kartą išgirdo slemo tekstą: „Nežinau, kaip viskas būtų susiklostę (iki šiol nemanau, kad visi turi domėtis ir mėgti poeziją), jei ne bičiulis, kuris atnešė knygą „Spoken Word Revolution“, nes žinojo, kad man patinka atlikėjas Henry Rollins. Būtent iš jos sužinojau apie slemą. Kai pasileidau knygoje esantį kompaktinį diską ir išgirdau Tod Alcott kūrinį „Television“, pirmas klausimas buvo, ar čia poezija? Noriu, kad ir Lietuvoje tokie dalykai vyktų.“

Poezijos slemas – tai sakytinės kalbos varžybos, kurias 8-ajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietis statybininkas Marcas Smithas. Varžybų tikslas – sukurti platformą, kurioje kiekvienas prieš gyvą auditoriją galėtų pristatyti savo kūrybą, parodyti, kad ne tik elitiniai poetai gali kurti.

Žmogus, lipantis ant scenos, turi laikytis trijų pagrindinių taisyklių:
1. Skaityti galima tik savo kūrybą;
2. Negalima naudoti jokių papildomų priemonių, muzikos instrumentų, fonogramų ir pan.;
3. Tekstai turi trukti iki trijų minučių.

Reikia pabrėžti, kad teksto formai, stiliui ar temai netaikomi jokie apribojimai. Viskas leidžiama, kas nėra apribota aukščiau išvardintomis taisyklėmis.

„Svarbiausia, kadangi visus poetus(-es) vertina komisija, kuri atsitiktine tvarka renkama iš salėje susirinkusių žiūrovų. Visiškai nesvarbu, ar tu dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, rašytojas Povilas Šklėrius, pirmo kurso skandinavistikos studentas Martynas ar Linas iš Fabijoniškių. Auditorija vertina ne tavo nuveiktus ar planuojamus nuveikti darbus, o tai, ką turi jiems parodyti čia ir dabar“, – apie slemo renginius pasakoja pagrindinis jų organizatorius Lietuvoje D. Raibys.

2010 m. gegužės mėnesį jis surengė pirmą poezijos slemą Lietuvoje, kuris įvyko „Fluxus Ministerijoje“. „Kai sesei papasakojau, kad noriu organizuoti slemą, ji pasiūlė parašyti reperiui, iš kurio ji neseniai buvo ėmusi interviu – Žygimantui Kudirkai. Susirašėm. Į susitikimą Žygimantas atėjo su Dariumi Jurevičiumi“, – apie pirmą suorganizuotą slemą pasakoja Domas.

Pirmąjį slemą laimėjo Ž. Kudirka, kuris atliko ir vaizdo klipu tapusį kūrinį „Nelieskite mėlynojo gaublio“. Po pirmo sėkmingai praėjusio renginio paskutinis mėnesio ketvirtadienis tapo diena, kai Vilniuje vyksta slemas. O nuo 2017-ųjų reguliarūs slemo vakarai vyksta ir Kauno menininkų namuose.

Per šiuos dešimt metų Ž. Kudirka tapo Europos slemo čempionu (2014). Marius Povilas Elijas Martynenko (2015 ir 2016) ir Aistė Šivytė (2017) pateko į Europos čempionato finalą.

Ko gero, gegužę šio žanro mėgėjai ir poetai dėl pandemijos renginyje susitikti vis dar negalės, tačiau dalytis savo kūryba slemo tekstų kūrėjus kviesime LRT OPUS eteryje. Jau nuo balandžio 14 d., pirmadienį-ketvirtadienį, 13-14 val. ir 19-20 val. tarp muzikos kūrinių radijo klausytojai išgirs slemo tekstus. Įsijunkite!

LRT OPUS kviečiame klausytis ir tiesiogiai portale LRT.lt.