Kultūra

2020.04.07 10:24

Kauno arkivyskupas Kėvalas: kai draudžiama liesti paviršius, metas prisiliesti prie širdžių

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.04.07 10:24

„Žmonija ne kartą patyrė tokį pandeminį reiškinį ir šiandien mes esame kviečiami nepamesti sveiko proto ir nesinervinti tiek, kad susirgtume ir be viruso“, – teigia LRT PLIUS laidos „7 Kauno dienos“ kalbintas naujai paskirtas Kauno miesto arkivyskupas dr. Kęstutis Kėvalas.

„Žmonija ne kartą patyrė tokį pandeminį reiškinį ir šiandien mes esame kviečiami nepamesti sveiko proto ir nesinervinti tiek, kad susirgtume ir be viruso. Bažnyčia kviečia į dideles gavėnios rekolekcijas. Kada turime tokį laiką, kai yra stabdomas gyvenimas, kai dabar mums yra draudžiama liesti paviršius, tai gal metas daugiau prisiliesti prie mūsų širdžių?“ – retoriškai teiraujasi LRT PLIUS laidos „7 Kauno dienos“ kalbintas naujai paskirtas Kauno miesto arkivyskupas dr. Kęstutis Kėvalas.

Esame vienybės patirtyje, kuri anksčiau buvo neįmanoma

2020 metų vasario 19 dieną popiežius Pranciškus Kauno arkivyskupu paskyrė vyskupą K. Kėvalą, kurio ingresas Kauno arkikatedroje vyks pasibaigus karantinui. Kęstutis Kėvalas gimė 1972 metais vasario 17 dieną. Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo Kauno technologijos universiteto Radioelektronikos fakultete. 1993 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, o nuo 1997 metų tęsė studijas Švč. Mergelės Marijos seminarijoje Baltimorėje (JAV). Į kunigus Kęstutis įšventintas 2000 metų birželio 20 dieną ir jau visai netrukus švęs savo kunigystės 20-metį.

Laida „7 Kauno dienos“ pašnekovo teiravosi, kaip per 20 metų kunigystės pasikeitė visuomenė ir pats žmogus. „Dvidešimt metų pasaulį pakeitė į greitėjimo pusę. Galime sakyti, kad visi, net ir vaikai jaučia, kad greitėja laikas, tarsi mūsų gyvenimas pasidarė didesnio tempo. Atrodo, kad esame labiau ir intensyviau apkrauti įvairiais įvykiais, susitikimais. Nors, iš tikrųjų, laikas eina ta pačia vaga, tačiau įvairios technologijos mus tiesiog skubina. Galėčiau sakyti, kad prieš 20 metų mūsų laikas buvo lėtesnis, o šiandien intensyvesnis.

Tačiau geresnę pasaulio versiją įžvelgiu tame, kad šiuo metu esame labiau vieningi, susitelkę, greičiau sklinda žinios, o plintantis virusas moko mus solidarumo, kuomet visas pasaulis ieško išeities, šalys bendradarbiauja. Globalizacija mus veikia gerai – esame kaip viena didelė šeima. Iš vienos pusės, mes turime mažiau laiko, nes reikia rūpintis tarsi visu pasauliu, bet iš kitos pusės esame tokioje vienybės patirtyje, kuri anksčiau buvo neįmanoma, nes trūko tokių komunikacijos galimybių, kurias turime šiandien“, – kunigystę dabar ir prieš 20 metų lygina K. Kėvalas.

Pandemijos laikotarpiu bažnyčia kviečia į intensyvesnę maldą

Arkivyskupas pasakoja, kad šiuo nelengvu laikotarpiu, kuomet pasaulyje siaučia koronaviruso pandemija, bažnyčia tikinčiuosius kviečia į intensyvesnę maldą ir gyvenimo prasmės paieškas. „Šiandien bažnyčia kviečia į intensyvesnę maldą, gyvenimo prasmės apmąstymą, na ir, aišku, prisiminimą, kad esame dužlūs, trapūs žmonės.

Iš kitos pusės, šį laiką reikia matyti kaip galimybę pabūti kartu su šeima, artimaisiais, draugais, skirti laiko maldai. Dabar turime daugiau laiko tiems dalykams, kurių įprastai dėl rutinos atlikti negalime. Verta stabtelėti, savo gyvenimą apmąstyti tarsi meditacijos būsenoje, kuomet aprėpiame ne tik šią dieną, bet ir visą savo gyvenimą, jį tarsi stebėdami iš paukščio skrydžio. Tad šį laiką panaudoti kaip galimybę būti su savimi, kitais artimaisiais ir Dievu yra pagrindinė bažnyčios skelbimo žinia šiuo išbandymų laikotarpiu“, – tikina pašnekovas.

Vaikystės Velykos: dažydavo ne tik margučius, bet ir sienas

Laida „7 Kauno dienos“ arkivyskupo teiravosi, kokios buvo Kęstučio vaikystės Velykos ir kas atmintyje išliko labiausiai. „Mano vaikystės Velykos susijusios su margučiais, jų ridenimu ir dideliais bažnyčios iškilmių prisiminimais, kuomet kažkas ypatingo vyksta: gieda choras, dreba sienos, žmonių minios, stovi Jėzaus statula, kurios fone – didžiulės, gražios dekoracijos. Visa tai man primena šiltą jausmą, kad čia vyksta kažkas neįprasto, kad čia žmonės džiūgauja“, – prisiminimais dalinasi K. Kėvalas.

„Mano šeimos Velykos susijusios su tam tikra šventės pajauta, kuri sumišusi su bažnyčios choro garsais ir namuose ridenamais margučiais. Pamenu, kaip mama dažydavo margučius, tačiau kai mes, vaikai, prie šio proceso prisiliesdavome, tai daugiau dažydavome rankas, o ne margučius. Paprastai margučių dažymas išeidavo į žaidimą, tad mama sankcionuodavo šią procedūrą ir daugiau dirbdavo su natūraliais, o ne dirbtiniais dažais, nes namuose buvo dažomi ne tik kiaušiniai, bet ir sienos“, – juokiasi arkivyskupas K. Kėvalas.

Šventos Velykos primena apie amžinybę ir jos paskirtį

„Visą žmonijos istoriją žmones lydėjo nuojauta, kad jie nėra skirti tik šiai tikrovei. Jeigu prisimintume antikinius raštus, įvairių filosofų pamąstymus, tai apie amžinybę žmonės kalba kaip apie nuojautą, kuri prigimtinėje plotmėje įkvepia apie tai mąstyti. Žmonija vis dėlto neturėjo jokio pagrindo šitam lūkesčiui, kuris, tiesiai šviesiai kalbant, yra žinia, kad gyvenimas po mirties tęsiasi“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak K. Kėvalo, šventos Velykos žmonėms primena apie amžinybę ir jos paskirtį. „Iš kur gauti pagrindimą, kad gyvenimas po mirties nėra tik poezija, didelių troškimų lydimi pamąstymai, o konkreti istorinė tikrovė? Štai, šiandien mes turime labai aiškų vilties pagrindą, istorinį įvykį – Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Jį švenčiame šv. Velykomis ir jo vaisiai yra gimusi bažnyčia, tas didžiulis sąjūdis, apėmęs visą pasaulį. Mokiniai, kurie matė prisikėlusį Jėzų, jie visi liudija, netgi savo gyvenimą už tą žinią paaukodami.

Niekas nemiršta už pasaką ar mitą. Šis istorinis pagrindas, to mokinių liudijimo ir gimusios bažnyčios, mums duoda daug didesnį tikrumą, kad tai, ką Jėzus yra kalbėjęs ir sakęs, jog egzistuoja gyvenimas po mirties, yra tikrovė. Gyvenimas po mirties nėra poezija, tai yra mūsų ilgų šimtmečių ir tūkstantmečių žmonijos lūkesčių pateisinimas ir pagrindimas. Mirtis neturi galios, sako liturginiai tekstai. Ji yra tarsi antras gimimas – kaip esame gimę šiam pasauliui, taip per mirtį gimstame amžinybei“, – mintimis apie gyvenimą po mirties dalinasi arkivyskupas.

Esame nepaprastos vilties liudininkai

Šv. Velykų proga arkivyskupas K. Kėvalas kreipiasi su įkvepiančia žinia. „Brangieji, koks džiaugsmas sveikinti jus su tokia didžia šv. Velykų iškilme! Vis dėlto esame nepaprastos vilties liudininkai. Ją mums padovanoja tie, kurie matė prisikėlusį Jėzų, ir per laiko bangas ši žinia atskrieja iki mūsų laikų. Tai mus labai stipriai džiugina ir įkvepia, nepaisant to, kas šiuo metu dedasi pasaulyje, kokie išbandymai mus ištinka, nes mes visada galime remtis į Velykų žinią: „Aleliuja – Jėzus gyvas!“

Štai dėl ko mes turime pagrindą tarti kartu su juo, kad mes amžinai gyvensime, ir ši viltis turi jaustis mūsų veiduose, širdyse ir mintyse. Per giedrumą, švelnumą ir gero žodžio vieni kitiems linkėjimą. Tą su džiaugsmu, brangieji, jums darau, sveikindamas visus su artėjančiomis šventomis Velykomis. Aleliuja!“ – sveikina naujasis Kauno arkivyskupas K. Kėvalas.

Laidos anonsas:

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.