Kultūra

2020.04.05 10:29

Selemonas Paltanavičius apie dabartį: neviltin varo žmonių tamsumas ir nesugebėjimas kontroliuoti savęs

LRT.lt2020.04.05 10:29

Šį pavasarį gamtininkas, radijo laidų vedėjas ir rašytojas Selemonas Paltanvičius buvo suplanavęs daugybę susitikimų su skaitytojais. Jo naujųjų, leidyklos „Alma littera“ išleistų, knygelių „Gandriuko metai“ ir „Bebriuko metai“ laukė mažieji skaitytojai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pas tuos, kam pasižadėjau, tikrai nuvažiuosiu, o kol kas man duotą laiką naudoju kaip tikras suvalkietis sūduvis – prasmingai“, – sako gamtininkas.  

– Mūsų visų gyvenimas šiandien stipriai pasikeitęs. Ko labiausiai ilgitės būdamas namuose?

– Per savo gyvenimą regėjau visko, tačiau tokios grėsmės dar nebuvo. Stebina… ne, tiesiog neviltin varo žmonių tamsumas ir nesugebėjimas kontroliuoti savęs.

Žinia ir žinojimas, kad pats gali daug ką nulemti, verčia riboti buvimą mieste, tarp žmonių ir rinktis, kas mieliausia širdžiai – gamtą. Paprastai pavasarį ji taip traukia, o laikas juk būna padalytas, gamtai jo kartais ir neužtenka. Dabar – yra, ir – iki valios.

Visiems siūlyčiau keliauti ten, kuo toliau į miškus, kur nėra žmonių, kur visą dieną galima eiti girių keliukais, klausytis strazdų ir kvėpuoti, kvėpuoti tyriausiu oru. Visa tai nieko nekainuoja, tik reikia nusiteikimo.

– Jūs pats daug rašote, o ar skaitote? Gal dabar atsiradę daugiau laiko kitų autorių knygoms?

– Kaip čia pasakius… To laiko trūko ir net dabar trūksta, nes aš ne tik skaitytojas… Dar kartą susiradau, – kas jau žino, kelintą – Axelio Munthe`s „Knygą apie San Mikelę“. Sakyčiau, tai didysis humanistikos veikalas. Rašytas beveik prieš šimtą metų, o istorija – dar senesnė... Bet kaip viskas tikra ir tinka šioms dienoms! Svarbiausia – ne pramanas, ne vaizduotės sudėliotas pasaulis, o gyvenimas – toks, koks buvo. Ir meilė, ir darbas, laimės ir nelaimės, cholera, kitos epidemijos, skynusios žmoniją. Tikras knygas visi suprantame skirtingai. Tačiau Munthe`s knygoje, skyriuje „Lapių kraštas“ susiraskite jo pokalbį su mažučiu gnomu ir jei viską suprasite, labai džiaugsiuosi....

Kai pradedu manyti, kad vaizduotei ateina galas, atsiverčiu Tuves Janson („Trolių Mumių“ mamos) „Vasaros knygą“. Supratau ją tik skaitydamas trečią kartą. Jei neskaitėte – prašau. Nenusivilsite ir daug ką gausite.

Visiems linkiu likti su knyga. Su knygomis… Nes į jas sudėta viskas, ką pasaulis yra sukūręs geriausio. Branginkite savo laiką, naudokitės šiais turtais.

– Daugeliui rašančių žmonių karantinas yra galimybė prisėsti prie naujo kūrinio. Ar jūsų darbo kompiuteryje jau gula naujos eilutės?

– Rašytojas turi rašyti visada. Tai nereiškia, kad jis tik sėdi ir tauškina klavišais. Juk knyga ilgai nešiojama, apie ją daug galvojama. Iš tiesų aš rašau visada – ir ne vaikščiodamas, o sėdėdamas už stalo ir… parkeriu margindamas lapus. Taip, iš lėto keliauja keletas knygų knygelių – vaikų knygas rašyti yra gana sunku. Tokiam rašymui visai netinka, jei save įsivaizduoji labai didelį, daug žinantį ir mokantį. Taip galvosi – viską sugadinsi.

Vaikų knygos randasi iš lėto, nors jos tikrai nėra tokios storos, kaip išvargti romanai. Jų svoris – ne lapų skaičiuje, o sukurtame pasaulyje, kurį supranta vaikai. Žinau, visada smalsu, apie ką bus mano būsimos knygos? Jei galima, pasielgsiu kaip visada – nesakysiu.

Apie savo knygas kalbu, kai leidykla jas išleidžia. Tačiau išduosiu paslaptį – visos jos bus vaikams. Žinote – kodėl? To reikia. Nes į vaikus investuoti šiandien yra svarbiausia, iš vaikų išauga žmonės…

Susitikimuose su vaikais paprastai perspėju, kad išgirdę pasakymą „ieškok tarp eilučių“, jie to nedarytų tiesiogiai, taigi – nestvertų lupos ar didinamo stiklo ir nemėgintų surasti to nematomo įrašo.

Kad būtų aiškiau, papasakoju pavyzdį. Nuėjome į parduotuvę, nusipirkome batoną su razinomis. Prapjovėme – razinų nėra, bet kai jį suvalgėme, atrodė, kad valgėme batoną su razinomis. Smagiausia, kad vaikams viskas aišku, nė vienas jų neklausia: o kur tos razinos? Taigi, lyg ir linksma, lyg ir tikra. Kiekviena vaikiška knyga turi būti tarsi labai didelis batonas su razinomis…