Kultūra

2020.03.29 14:46

Libertas Klimka. Apie aukštojo mokslo nepriklausomoje Lietuvoje pradžią

Libertas Klimka,etnologas2020.03.29 14:46

Laikrodžio sukinėjimas buvo įvestas prieš 105-erius metus, karo metais taupant elektros energiją darbo vietų gamyklose apšvietimui. Dabar gi, taikant naujausias technologijas, elektros sunaudojimas per parą visai kitaip pasiskirsto. O šis pasakojimas – taip pat apie prabėgusį laiką...

Mat šiemet tarp kitų sukakčių – ir 100 metų, kai Lietuvoje savo veiklą pradėjo Aukštieji kursai, kurie buvo nacionalinio aukštojo mokslo pradžia. Šio kilnaus tikslo ryžtingai buvo siekiama vos tik susikūrus nepriklausomai valstybei. Juk Jono Basanavičiaus 1907 m. įkurtoji Lietuvių mokslo draugija savo veikla stengėsi suburti tautos intelektualinį židinį, būtiną valstybės gyvasčiai. Todėl Lietuvos Valstybės Taryba jau 1918 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą. Numačiusį jo sudėtį iš keturių fakultetų (teologijos, socialinių mokslų, medicinos ir gamtos bei matematikos). Tačiau sostinės okupacija neleido įgyvendinti šios istorinio tęstinumo universitetinės programos. O prasidėjusios sunkios kovos dėl valstybės nepriklausomybės išlikimo metams atitolino lietuviško aukštojo mokslo viziją.

Iš gautų atsiliepimų paaiškėjo, net apie 75 proc. kandidatų nori studijuoti gamtos-matematikos ir taikomuosius mokslus – mediciną, techniką.

Tačiau jau 1919 m. rugsėjį matematikas Zigmas Žemaitis pateikė vyriausybei sumanymą aukštąją mokyklą steigti Kaune, pradedant nuo pirmosios pakopos – Aukštųjų kursų. Kreipimąsi palaikė žinomi mokslininkai – gamtininkas Tadas Ivanauskas, teisės istorikas Augustinas Janulaitis, psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis ir botanikas Liudas Valionis, jie ir sudarė iniciatyvinę grupę. Laikraščiuose buvo paskelbta anketa, į ją per tris dienas atsiliepė keli šimtai jaunuolių, panorusių mokytis Aukštuosiuose kursuose. Iš gautų atsiliepimų paaiškėjo, net apie 75 proc. kandidatų nori studijuoti gamtos-matematikos ir taikomuosius mokslus – mediciną, techniką. Tada iniciatorių grupės sukviesti mokslo bei visuomenės veikėjai išrinko vykdomąją komisiją, į kurią dar buvo įtraukti gydytojas Jurgis Alekna, inžinierius Kazimieras Vasiliauskas ir kultūrologas Eduardas Volteris.

Komisija parengė Aukštųjų kursų statuto projektą, jį 1920 m. sausio 5 d. patvirtino Švietimo ministerija, pavesdama tolimesnį darbą visuomeninei organizacijai, pavadintai Aukštųjų mokslų draugija. Ši ne tik rūpinosi akademiniais reikalais, bet surinkdavo ir lėšų kursų veiklai, nes valstybė tuomet ne ką ir tegalėjo padėti. Beje, profesūros dauguma dirbo neatlygintinai, pirkdavo ir dovanodavo kursams mokslinę literatūrą. Kaipgi kitaip, juk buvo dirbama savosios valstybės ateičiai.

Šie žodžiai aktualūs ir šiandien, nes ir siekiant tarptautinio mūsų universitetų pripažinimo vis tik svarbiausia krašto aukštosios mokyklos misija – tai tautinės tapatybės visuomenėje ugdymas ir įprasminimas.

1920 m. sausio 27 d. Aukštieji kursai buvo iškilmingai atidaryti; juos sudarė šeši skyriai: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Į kursus įstojo 522 klausytojai, iš kurių pusė buvo tikrieji studentai, turintys brandos atestatus. Paskaitas skaitė per 40 dėstytojų. Pirmaisiais metais kursams vadovavo Zigmas Žemaitis, vėliau Jonas Vabalas-Gudaitis.

Knygelėje, pristatančioje Kursų įstatus bei darbo tvarką, gražiai nusakytas jų tikslas: „Trūksta mums Aukštosios mokyklos, kuri viena tegali sudaryti išganomą stogą ant viso mūsų kultūros gyvenimo, saugodama jį nuo žiaurių istorijos lietų, pusnių ir šalčių. Ne svetima, bet mūsų Aukštoji mokykla tegalės pagaminti mūsų Tėvynei šviesuolių, kurie, neatitoldami nuo mūsų gyvenimo, mokės jį tinkamai sutvarkyti ir vesti toliau prie šviesios ir gražios ateities, prie laisvės ir laimės.“

Šie žodžiai aktualūs ir šiandien, nes ir siekiant tarptautinio mūsų universitetų pripažinimo vis tik svarbiausia krašto aukštosios mokyklos misija – tai tautinės tapatybės visuomenėje ugdymas ir įprasminimas.

Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi ir lopšiu tolimesnei universitetų raidai.

Po poros metų iš Aukštųjų kursų išaugo Lietuvos universitetas. Kursai jam subūrė personalo branduolį, paruošė auditorijas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Savo ruožtu Lietuvos universitetas davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Kaune kursų šimtmečio sukaktis jau paminėta konferencijoje, pavadintoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“.

Ji vyko Maironio universitetinėje gimnazijoje, nes jos pastate prieš šimtmetį ir buvo įsikūrę Aukštieji kursai. Po konferencijos keturiasdešimt dėstytojų moksleiviams vedė pamokas, pristatė tas naujas mokslo sritis, kurios labai reikalingos Lietuvai. Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų asociacija taip pat šiemet surengs plačią konferenciją šiai reikšmingai istorinės atminties datai paminėti; juk Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi ir lopšiu tolimesnei universitetų raidai.