Kultūra

2020.03.29 12:55

Prisimenant iškilų lenkų kompozitorių Pendereckį: lietuvių muzikams tiesė kelius į pasaulį

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.03.29 12:55

Sekmadienio rytą kultūros pasaulį apskriejo liūdna žinia – būdamas 86 metų mirė iškilus lenkų kompozitorius Krzysztofas Pendereckis. Profesorius Vytautas Landsbergis LRT.lt tvirtino, kad K. Pendereckis buvo labai draugiškas kolega, sovietmečiu padėjęs Lietuvos muzikams išeiti į europines erdves.

Kai išgarsėjo pasaulyje, kompozitorius įsigijo dvarelį Luslavicuose, 30 kilometrų atstu nuo Krokuvos, ir pagal senąsias dvarų muzikavimo tradicijas jame rengė festivalį.

„Nežinau, ar šis renginys dar egzistuoja, tačiau tais laikais K. Pendereckis jame ypač akcentavo lietuvių muzikų dalyvavimą. Pats, kaip mecenatas, užsakinėjo muzikos kūrinius. Suprantama, finansavo ir atlikėjų kelionę, apgyvendinimą. Šiame festivalyje man teko dalyvauti su Broniumi Kutavičiumi ir Vilniaus kvartetu“, – dalijosi prisiminimais V. Landsbergis.

Luslavicų festivalis, profesoriaus vertinimu, buvo žinomas Lenkijos mastu, į jį suvažiuodavo muzikos gerbėjų ir iš kitų šalių. „Čia jo draugiškumas, geranoriškumas mums buvo labai svarbūs“, – pabrėžė V. Landsbergis.

K. Pendereckis ėjo Krokuvos muzikos akademijos rektoriaus pareigas. Čia irgi reiškėsi jo palankumas lietuvių muzikų dalyvavimui. Autoriniai K. Pendereckio koncertai Lietuvoje, anot V. Landsbergio, kaskart tapdavo dideliu įvykiu.

„Pasidžiaugti, kad Pendereckis yra su mumis, susirinkdavo jo muzikos ir asmens gerbėjai, draugai. Jis buvo labai reikšmingas“, – teigė pašnekovas.

Didieji, garsieji K. Pendereckio kūriniai buvo oratorijos („Stabat mater“), pasijos (tarkime, „Pasija pagal Šv. Luką“), tad kompozitorius bičiuliavosi su juos atlikusiais kolektyvais – Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru.

Anot kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, velionis kolega suvaidino didelį vaidmenį Lietuvos ir Lenkijos muzikų santykiuose – kviesdamas juos į savo festivalį, užsakydamas kūrinius. Apie 1986 metus K. Pendereckio prašomas B. Kutavičius sukūrė kvartetą „Anno cum tettigonia“ (Metai su žiogu). Kūrinys radosi po pranašiško sapno vos per savaitę. Iki tol lietuvis negalėjęs užrašyti nė natos.

„Man labai gaila – K. Pendereckis buvo didelis kūrėjas“, – LRT.lt sakė B. Kutavičius.

K. Pendereckis – viena ryškiausių 20 amžiaus antrosios pusės muzikos figūrų, maištininkas ir metras, fantastinės meistrystės ir kūrybinės energijos menininkas. „Buvo nepaprastai šiltas, atviras, bendravo paprastai, šiltai, labai gerbė kitų žmonių orumą“, – taip apie velionį sako muzikologė Rūta Stanevičiūtė.

K. Pendereckis buvo ryški avangardinės muzikos figūra, nuo 7-ojo dešimtmečio pradėjusi daryti didelę įtaką Lietuvių kūrėjams.

„Mūsiškiai muzikai ėmė lankytis kasmetiniame „Varšuvos rudens“ festivalyje. Ten nuskambėję K. Pendereckio kūriniai buvo gyvai aptarinėjami, kėlė dideles diskusijas, aistras. Tarkime, B. Kutavičius man yra prasitaręs, kad už jų klausymąsi tada galėjai pakliūti į kalėjimą“, – LRT.lt teigė muzikologė.

K. Pendereckio muzika nepaliko abejingų net ir vyresnės kartos lietuvių kompozitorių Balio Dvariono ar Vlado Jakubėno. „Dvarioną ji taip šokiravo, kad jis lenką laikė chaoso ženklu. Žodžiu, muzikos atsinaujinime, avangardo vizijose buvo labai reikšminga asmenybė“, – pabrėžė R. Stanevičiūtė.

Anot jos, K. Pendereckis prisidėjo prie pirmojo, ryškaus, sisteminio lietuvių muzikos išėjimo į pasaulį. Lenkai, ir ypač muzikologas Krzystofas Droba, socialistiniais laikais rengė nepriklausomus festivalius, į kuriuos atvažiuodavo V. Landsbergis, B. Kutavičius, Feliksas Bajoras, Donatas Katkus, Osvaldas Balakauskas. K. Pendereckis, kaip Krokuvos muzikos akademijos rektorius, šias laisvės salas sugebėjo pridengti savo autoritetu.

Minimi lenkų ir lietuvių ryšiai stiprėjo 1977–1985 metais, kai radosi didelė įtampa tarp SSRS ir Lenkijos dėl „Solidarumo“ judėjimo ir popiežiaus Jono Pauliaus II pozicijos.

„Sovietų „Goskoncertas“ neišleisdavo lietuvių atlikėjų už kordono. Tada K. Pendereckis išsiųsdavo jiems asmeninius kvietimus, lyg pusbroliams ir pusseserėms, ir šie Lenkiją pasiekdavo privačiai“, – pasakojo R. Stanevičiūtė.

Jos teigimu, K. Pendereckis buvo gana paradoksali pasaulio muzikos figūra. „Ryškus Vidurio Europos avangardo kūrėjas vienas pirmųjų atsigręžė į muzikos tradiciją. Tarkime, jo „Pasija pagal Šv. Luką“ buvo lūžis. Vėliau neoromantinis posūkis į sakralinę tematiką jau kitu aspektu darė įtaką lietuviams. Sakome, kad kūryboje nesame panašūs į lenkus, tačiau štai koks simbolinis sutapimas – 10 dešimtmečio pradžioje tokie skirtingi autoriai kaip Pendereckis ir Kutavičius parašė kūrinį ta pačia tema – „Jeruzalės vartai“, – teigė R. Stanevičiūtė.

Po 1990 metų K. Pendereckis atsidūrė lietuvių muzikologų akiratyje, darbuose beveik kaip savas autorius.

Taip pat skaitykite

Tegyvuoja klasika. „Vilniaus festivalio“ svečias – kompozitorius, dirigentas Krzysztofas Pendereckis
Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus. Kompozitorius Krzysztof Penderecki: diena, kai nekuriu, yra prarasta