Kultūra

2020.03.26 11:49

Paskelbtos 7 labiausiai nykstančios Europos paveldo vertybės

LRT.lt2020.03.26 11:49

Europa Nostra organizacija paskelbė 7 labiausiai nykstančias Europos paveldo vertybes 2020 m. Valstybinė kultūros paveldo komisija, būdama Europa Nostra nare, kviečia virtualiai susipažinti su labiausiai nerimą keliančiais paveldo objektais Europoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vertybėms, kaip ir kiekvienais metais, pavojus gresia dėl aplaidumo, netinkamos plėtros, komercinio požiūrio į kultūros paveldą bei išteklių ir žinių trūkumo.

Albanijos nacionalinis teatras, Tirana, Albanija

Tai yra išskirtinis Italijos 20 a. 4 dešimtmečio modernios architektūros pavyzdys ir vienas iškiliausių Albanijos kultūros centrų, šiandien susiduriantis su grėsme būti nugriautu.

Europa Nostra viešai išreiškė nuoširdų susirūpinimą dėl sprendimo pakeisti teatrą nauju šiuolaikiniu pastatu. Planai sunaikinti šį istorinį statinį sulaukė protestų, kurie buvo rengti priešais teatrą. Ekspertai taip pat ragina išnaudoti teatro potencialą, galintį praturtinti Tiranos kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Nepaisant šių pastangų, vietos valdžia yra pasiryžusi pastatą nugriauti ir pakeisti jį modernia struktūra.

Jezeri pilis, Horni Jiretin, Čekija

Jezeri pilis – 18–19 a. svarbus kultūros centras, kuriame 1804 m. pirmą kartą privačiame koncerte savo trečiąją simfoniją atliko Liudvikas van Bethovenas.

Šiuo metu pilies būklė sparčiai blogėja dėl nuolat plečiamo milžiniško atviro anglies kasyklų karjero. Per 100 veiklos metų pilies natūrali aplinka smarkiai pakito. Pilis yra viena iš nedaugelio išlikusių gamtos kraštovaizdžio ir istorinių struktūrų reliktų, kurie buvo sunaikinti vykdant kasybos veiklą.

Sammezzano pilis, Toskana, Italija

Įspūdingai gražus 19 a. eklektiško stiliaus istorinis pastatas tapo aplaidumo ir vandalizmo auka.

Įmantrią rytietišką architektūrą neįprasta išvysti Italijoje, o ypač renesanso vilomis garsėjančiame Toskanos regione. Pilies interjere akivaizdi egzotiškos islamo architektūros įtaka: sudėtingi balto stiuko lipdiniai, ryškios spalvos ir mirguliuojantys geometriniai raštai.

Apleista, menkai prižiūrima ir vagių bei vandalų lankoma pilis jau 2016 m. buvo „nykstančiųjų“ sąraše. Šiandien pilį siekia išgelbėti įvairios kampanijos bei visuomeniniai judėjimai.

Y blokas, Vyriausybės kvartalas, Oslas, Norvegija

20 a. septinto dešimtmečio modernizmo pastatas, kuriame vaizduojami legendinio ispanų menininko Pablo Picasso raižiniai betone, buvo sužalotas per 2011 m. teroro aktą.

Mieste labai aktyviai vykdoma pastato apsaugos kampanija, o vasario mėn. keli iškilūs Norvegijos menininkai koncertavo priešais „Y-Block“, siekdami atkreipti dėmesį į galimą liūdną pastato likimą. Visgi šiuo metu pastatą yra planuojama nugriauti.

Szombierki elektrinė, Bytom, Lenkija

Szombierki elektrinė buvo pastatyta 1920 m. Šiandien tai – įspūdingas industrinio paveldo objektas. Elektrinė veikė beveik 80 metų ir buvo viena iš paskutinių akmens anglimi varomų elektrinių Europoje. Per pastaruosius du dešimtmečius pastatas buvo tuščias.

Nepaisant kelių bandymų jį pertvarkyti, jo būklė labai pablogėjo dėl nesandarių stogų ir langų, vandalizmo, vagysčių bei savininkų nepriežiūros. Neradus skubių sprendimų, pastatas bus nugriautas.

Belgrado tvirtovė ir jos apylinkės, Serbija

Ikoninis mieso simbolis – Belgrado tvirtovė yra įtraukta į UNESCO preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą, kaip kadaise per visą Europą nusidriekusių Romos imperijos sienų dalis. Įspūdingos tvirtovės autentiškumui ir vientisumui grėsmę kelia funikulierių projektas, kuriuo ketinama sujungti Senąjį Belgradą su Naujuoju Belgradu, esančiu kitoje Dunojaus pusėje.

Siekiant sustabdyti projektą, buvo paskelbta vieša peticija, keletą mėnesių truko įvairios kampanijos prieš funikulierių projektą, įsitraukiant pilietinės visuomenės asociacijoms, profesinėms organizacijoms, institutams ir universitetams. Palaikydama šią kampaniją, Europa Nostra ekspertų delegacija vyko į misiją Belgrade ir parengė dokumentą, kuriame raginama saugoti Belgrado tvirtovę visumoje.

Plečniko stadionas, Liubliana, Slovėnija

1925 m. pastatytas stadionas pagal garsaus architekto Jože Plečnik projektą yra viena ankstyviausių sporto tikslais statytų vietų Slovėnijoje ir vienas pirmųjų tokio tipo pastatų Europoje. Jože Plečnik plačiai laikomas vienu reikšmingiausių 20 a. architektų Vidurio Europoje. Kiekvienam jo projektuotam pastatui Liublianoje yra priskirtas specialus paveldo statusas.

Deja, parengti netinkami plėtros planai gali sunaikinti stadiono vientisumą ir unikalią architektūrą. Iki 2007 m. stadionas buvo reguliariai naudojamas, tačiau šiuo metu privati įmonė planuoja pašalinti beveik visus originalius stadiono elementus ir jo vietoje pastatyti naują stadioną. Taip pat planuojamos naujos struktūros, apimančios viešbučių kambarius, biurus ir komercinius padalinius. Slovėnijos vyriausybė siūlė Jože Plečnik darbus Liublijanoje įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tačiau neįtraukė stadiono į nominacinę bylą, taip prisidėdama prie neaiškios šios vietos ateities.

Europa Nostra ir Europos investicijų banko instituto ekspertai, kartu su organizacijomis, nominavusiomis šiuos objektus, kitais partneriais lankysis vietoje ir susitiks su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis. Bus teikiami ekspertų patarimai, nustatyti galimi finansavimo šaltiniai bei bus bandoma sutelkti gausią paramą, siekiant išsaugoti šiuos išskirtinius paveldo objektus.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kol kas yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, prisijungusi prie kultūros paveldo šaukliu laikomos, paveldo apsaugos politiką Europos mastu siekiančios formuoti ir įgyvendinti Europa Nostra organizacijos. Paveldo komisija dalyvauja Europa Nostra veikloje nuo 2017 m.

Informacijos šaltinis: čia.

Parengė Valstybinės kultūros paveldo komisijos administracijos vyr. specialistė Justina Ūsonytė