Kultūra

2020.03.25 20:42

Iššūkis Lietuvos švietimo sistemai – šalies mokyklos ruošiasi nuotoliniam mokymuisi

Tomas Loiba, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.03.25 20:42

Už mažiau nei savaitės visos Lietuvos mokyklos pradės nuotolinį mokymo procesą. Vyriausybė į precedento neturinčią švietimo situaciją investuos milijonus eurų. Tačiau ar vien pinigų užtenka, kad moksleivių švietimas karantino metu nenukentėtų? Ką gali padaryti tėvai ir su kokiais sunkumais susiduria mokytojai?

Kompiuterius gaus socialiai remtini vaikai

Visos Lietuvos mokyklos iki kovo 30-tos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai turi pateikti duomenis apie moksleivių technines galimybes mokytis nuotoliniu būdu. Bandoma tiksliai išsiaiškinti, kiek vaikų namuose neturi kompiuterių ir interneto, kurie būtini mokytis savarankiškai.

Nors duomenis pateikė dar ne visos mokyklos, jau atsirado tokių mokymo įstaigų, kurių kompiuterinės technikos duomenys kelia įtarimų. „Jeigu mokykloje yra 500 mokinių ir reikia atnaujinti 300 kompiuterių, tai neįtikėtina. Iš to nedarome tragedijos, bet tai apsunkina darbus“, – LRT RADIJUI teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.

Spėjama, kad vaikams iš socialiai remtinų šeimų prireiks bent 35 tūkstančių kompiuterių. Vyriausybė nuotoliniam mokymui skyrė 9 milijonus eurų. Už šiuos pinigus mokykloms bus nupirkti 5 tūkstančiai kompiuterių ir dar 30 tūkstančių įrenginių išnuomota.

„Geriausia orientuotis į planšetinius kompiuterius, kurie turi mobilią prieigą prie interneto, sim korteles. Renkame ir šitą informaciją. Kai kurie mokiniai turi išmaniuosius telefonus, galėtų ir jais naudotis, – tvirtina A. Aldauskas. – Beje, kai kurių telefonų duomenų srautas yra šiek tiek per mažas, tai jie nepajėgs ilgai ar negalės iš karto jų naudoti mokymo procese.“

Labdaros pagalba

Be aprūpinimo įrenginiais, komunikuojama ir su mobiliojo ryšio operatoriais, kad dėl nuotolinio mokymo kai kuriose Lietuvos vietose būtų sustiprintas interneto ryšys. „Deja, bet yra tokių vaikų, kurie neturi tiek interneto ryšio, tiek prieigos prie to ryšio, – situaciją šalies regionuose komentuoja A. Aldauskas. – Ar kalbam apie LAN, WiFi, ar mobilų internetą. Esam kalbėję su mobiliojo ryšio paslaugų operatoriais, kad dėtų visas pastangas, statytų stiprintuvus, kad kiekviename taške būtų internetas.“

Anot ekspertų, 35 tūkst. kompiuterių Lietuvos moksleiviams gali nepakakti. Juk ne tik socialiai remtinų šeimų vaikams gali jų prireikti. Pasak A. Aldakausko, svarbu atkreipti dėmesį į vaikus, kurių tėvai dirba nuotoliniu būdu ir ištisą dieną naudojasi vieninteliu namuose esančiu kompiuteriu. Tikimasi, kad prie mokinių aprūpinimo prisidės ir labdaros organizacijos bei technika apsirūpinusios mokyklos.

„Verslas ir savanoriai yra sujudę, sėkmingai yra veikiančios dvi nuorodos internete, kur galima aukoti, dovanoti kompiuterius tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Manau, kad bendromis jėgomis ir šitą problemą išspręsim. Esu bendravęs su mokyklomis, kurios man pasako ir tokį tekstą – mokytojai jau aprūpinti, mokiniai jau aprūpinti, galėtumėme dar kam nors ir paskolinti kompiuterių“, – pasakoja A. Aldakauskas.

Mokymosi namuose iššūkis

Nors nuotolinis mokymasis oficialiai turi prasidėti kitą pirmadienį, nesitikima, kad bus apsieita be nesklandumų. Gali būti, kad kai kurioms mokykloms naujieji kompiuteriai laiku neatkeliaus.

„Gyvenime dar taip nėra buvę ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kad beveik visi žmonės pereina į darbus ir mokslą nuotoliniu būdu, – pastebi A. Aldauskas. – Su aprūpinimu irgi bus tas pats. Nereikia galvoti, kad pirmadienį prabudę rasime prie durų ar po eglute padėtą kompiuterį, nes prieš savaitę pridavėme ministerijai, kad jų labai reikia.“

Pasak jo, prisitaikyti prie nuotolinio mokymo moksleiviams ir mokytojams gali būti sudėtinga ne tik techniškai. „Bus proga ugdymo turinį suorientuoti ne tik į dalykines kompetencijas, kiek į bendrąsias kompetencijas. Bus svarbu ne tiek išmokti matematikos, kiek bus svarbiau išmokti mokytis matematikos“, – neabejoja A. Aldakauskas.

Švietimas pasikeis neatpažįstamai?

Šiaulių rajono Aukštelkės, Bubių ir Kurtuvėnų mokyklų direktorius Vaidas Bacys teigia, kad mokymosi procesas Lietuvoje po karantino nebus toks, koks buvo iki šiol. Direktorius nuotolinio mokymo laikotarpį vertina kaip švietimo sistemos kompiuterinio raštingumo išbandymą, kurio rezultatus bus svarbu pritaikyti vaikams grįžus į mokyklas.

„Galbūt galų gale švietime įvyks reforma. Mes 30 metų diskutuojame apie informacinių technologijų naudojimą švietime, pripažindami, kad to reikės perspektyvoje. Gyvenimo kasdienybė mus tai daryti dabar privertė realiai“, – teigia V. Bacys.

V. Bacio vadovaujamos mokyklos nuolat kreipė dėmesį į informacinių technologijų taikymą mokyme. Anot direktoriaus, įrangos visiems vaikams pakaks, kad mokymasis vyktų sklandžiai, o kompiuterių perteklių bus galima paskolinti mokykloms, kurioms technikos trūksta. Tačiau išsprendus technines problemas, atsiranda kitos.

„Galvojame, kaip motyvuoti vaikus, kad jie prisijungtų, kad jie tikrai dalyvautų procese ir kad mes galėtumėme sekti jų aktyvų dalyvavimą. Pagrindinis klausimas yra – kaip palaikyti abipusę komunikaciją tarp mokytojo ir vaiko“, – sako trijų, Šiaulių krašte esančių, mokyklų direktorius.

Nuotolinis mokymas – individuali patirtis

Anot pašnekovo, sunkiau nei vaikams bus mokytojams, kurie nėra išvystę savo kompiuterinių įgūdžių. „Ta nuvalkiota frazė, kai sakoma, kad mes esame emigrantai šiandieninio jaunimo pasaulyje. Jie gyvena virtualioje erdvėje, jie daug komunikuoja, daug daro kitaip negu mums įprasta, – kylančią problematiką apibūdina V. Bacys. – Jie netgi tekstą skaitydami supranta kitaip, nes mes dar mokam skaityti jį nuosekliai, kai jaunimas moka fragmentuotai, susirasti pagal frazę, greitai atlikti užduotį, kurią reikia padaryti, neskaitant nuosekliai teksto. Mokytojas turi įsijausti į šiuolaikinio vaiko būseną ir atpažinti, kaip jis elgsis.“

Vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė teigia, kad nuotolinis mokymasis kiekvienam vaikui klostysis skirtingai. Anot psichologės, jeigu vaikui prastai sekėsi mokykloje, tikėtina, kad naujoji sistema rezultatų nepagerins, o namų aplinka gali dar labiau blaškyti. Ypač sunku gali būti tiems vaikams, kurie namie patiria įtampą dėl konfliktinių santykių šeimoje.

„Tas nuolatinis buvimas namie gali sukurti nepalankią mokymosi atmosferą, kur vaikas gali jaustis nesaugus“, – įspėja J. Jasiulionė.

Lengviau atsikvėps patyčias patiriantys moksleiviai

Tikėtina, kad namuose mokytis bus lengviau tiems vaikams, kurie mokykloje patiria įtampą dėl patyčių ar socialinių situacijų. „Tai situacijos, kai vaikai turi komplikuotus santykius su bendraklasiais, patiria žeminantį elgesį, – sako vaikų linijos psichologė. – Yra vaikų, kurie patiria įtampą, kai reikia atsakinėti prieš klasę arba kažką pamokoje atlikti. Tokiose situacijose vaikai, būdami namuose, jausis saugiau.“

Psichologė taip pat mano, kad prie naujovių sunku bus priprasti ir mokytojams. Ypač tiems, kuriems būtina kurti naujus mokymo bei užduočių formulavimo metodus.

„Svarbu, kad mokiniai turėtų kiek įmanoma daugiau nuotolinio kontakto su mokytoju, – sako ji. – Ar per video konferencijas, ar per individualias konsultacijas. Neužteks vaikams tiktai perskaityti atsiųstas užduotis, instrukcijas ir jas atlikti. Kai kas gali pavykti, bet kai kur gali būti sunku.“

Unikali galimybė tėvams pažinti savo vaiką

J. Jasiulionė nuotolinio mokymo situacijoje įžvelgia unikalią galimybę tėvams pamatyti, kaip jų atžalos mokosi darbingiausiu metu – dieną. Kas akademinėje veikloje jų vaikus motyvuoja, kas sekasi geriau, kur reikėtų pasitempti ir daug kitų detalių, kurios kasdien lieka mokykloje. Psichologė pataria tėvams, kurie turi tokią galimybę, įsitraukti į mokymo procesą ir suprasti, kad jų atžala patiria nemalonias permainas.

„Nėra galimybių susitikti su draugais, nėra galimybių užsiimti mėgstamomis veiklomis, tokiomis kaip patinkantys būreliai ir panašiai. Su tuo susijusių emocinių dalykų tikrai gali būti daugiau, kuriuos tėvams reikės įveikti“, – neabejoja psichologė.

Ji pataria karantino metu kiekvienai šeimai susidėlioti nuotolinio mokymosi struktūrą ir dienotvarkę. Į dienotvarkę turi būti įtraukti visi kasdieniniai darbai ir laikas poilsiui bei pramogoms. Tėvams patartina sekti, kaip vaikas šios struktūros laikosi.

„Pirmą, antrą dieną gali nepavykti, tad mokymasis, galbūt, truks visą dieną, – įspėja J. Jasiulionė. – Bus ir kažkoks pasipriešinimas, bet tai yra procesas, kuriame reikės kažkaip išbūti.“

Psichologė įsitikinusi, kad tėvų dalyvavimas nuotolinio mokymo procese būtinas įvairaus amžiaus vaikams. „Pradedant tuo, kad tėvai kartu su vaikais turi atrasti tinkamą vietą mokymuisi. Vietą, kur mažiau blaškomasi, – sako ji. – Baigiant tuo, kad vaikams bus neaiškios užduotys, galbūt reikės patikrinti, ar jie atliko, ar jie išsiuntė mokytojui, kas buvo padaryta. Mažiau kalbėčiau apie kontrolę, labiau apie pagalbą.“

LRT.lt informuoja, kad nuotolinis mokymasis Lietuvoje vyks tol, kol nebus atšauktas karantinas dėl koronaviruso grėsmės.