Kultūra

2020.03.24 13:07

Kultūros sektorius karantino metu: milijoniniai nuostoliai ir nerami ateitis

Julijus Grickevičius, LRT KLASIKOS laida „Refleksijos", LRT.lt2020.03.24 13:07

„Natūralu, kad poreikis yra gerokai didesnis, negu valstybė gali skirti, bet mes tikimės, kad į mus bus atkreiptas dėmesys ir mums pavyks nuostolius pasidengti“ – LRT KLASIKAI teigia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Dėl pandemijos ir karantino kultūros organizacijos atšaukė šimtus renginių. Kultūros ministerija sudarė darbo grupę, kuri rengs pasiūlymus dėl priemonių, skirtų mažinti neigiamus padarinius kūrėjams ir kultūros organizacijoms. Kol kas konkretaus plano nėra, bet yra konkretūs skaičiai – kokius nuostolius dėl karantino patyrė dalis kultūrininkų.


Pandemija palietė visus, tiek dirbančius pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymėjimus, tiek didžiąsias kultūros įstaigas. Kokios pagalbos iš valstybės tikisi nuostolius patyrę kultūrininkai ir kaip atrodys jų gyvenimas po krizės?

Pavyko išbristi iš skolų

Didžiausia Lietuvos kultūros įstaiga yra nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT). Jame kasdien dirba apie 600 žmonių, o į organizuojamus renginius per metus parduodama apie 150 tūkst. bilietų.

Teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pasakoja, kad dar visai neseniai kiekvieną mėnesį teatras skaičiuodavo šimtatūkstantinį deficitą, bet neseniai situacija dėl skolų buvo suvaldyta. „Ta kasmėnesinė skola apsunkino teatro veiklą ir šiais metais mums pavyko išbristi iš ilgametės blogos tradicijos, – džiaugiasi J. Sakalauskas. – Nuo sausio mėnesio iki kovo buvę projektai ir buvę spektakliai mums užtikrino stabilią veiklą, finansavimą ir atsiskaitymą su tiekėjais.“

LNOBT direktorius tikisi, kad metų pabaigoje jo vadovaujama įstaiga turės kiek įmanoma mažesnį nuostolį. Viliamasi, kad kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė prisidės prie šio tikslo. „Nesu 100 procentų tikras, kad nuostolius, kuriuos mes patyrėme, valstybė pajėgi dengti. Šiai dienai yra begalės įstaigų: tiek biudžetinių, tiek nebiudžetinių, tiek verslo. Natūralu, kad poreikis yra gerokai didesnis negu valstybė gali skirti, bet mes tikimės, kad į mus bus atkreiptas dėmesys ir mums pavyks nuostolius pasidengti“, – teigia J. Sakalauskas.

Solidarizuodamiesi pinigų nereikalauja

Anot jo, kiekviena karantino savaitė LNOBT kainuoja apie 100 tūkst. eurų. Jeigu planuoti koncertai iki gegužės pradžios neįvyks, teatro nuostoliai sieks mažiausiai pusę milijono eurų. „Neskaitant tų problemų, kurios ištiks vėliau. Esame įsitikinę, kad tai gerokai paveiks ir žiūrovų įpročius ir, manau, kad mūsų žiūrovas su baime pirks ateities sezonų spektaklius“, – samprotauja LNOBT vadovas.

Nacionalinis operos ir baleto teatras jau pradėjo grąžinti žiūrovams pinigus už iki birželio vidurio neįvyksiančius koncertus. Teatro direktorius atkreipia dėmesį, kad yra ir tokių žmonių, kurie atgauti pinigų už pirktus bilietus nereikalauja. Taip išreiškiamas solidarumas su krizę patiriančiais kultūrininkais.

Esame įsitikinę, kad tai gerokai paveiks ir žiūrovų įpročius ir, manau, kad mūsų žiūrovas su baime pirks ateities sezonų spektaklius.

LNOBT jau pardavinėja bilietus į ateinančio rudens ir žiemos koncertus. J. Sakalauskas teigia, kad dalis žiūrovų optimistiškai žiūri į ateitį ir bilietus perka, tačiau ne taip sparčiai, kaip tą darydavo anksčiau.

Alternatyva – koncertai skaitmeninėje salėje

Didžiausia Lietuvos koncertinė organizacija, Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF), taip pat laikinai sustabdė veiklą. Prieš karantiną kasdien LNF dirbdavo apie 200 žmonių, bet dabar į darbą ateina tik pastatą prižiūrintis personalas: budintys, elektrikai ir santechnikai.

Tiesa, Nacionalinė filharmonija siūlo alternatyvą – koncertus skaitmeninėje salėje. Vis dėlto ruošiamasi ir karantino pratęsimui, kuris vyks iki sezono pabaigos, o birželį vyksiantis tradicinis Vilniaus festivalis veikiausiai liks be užsienio svečių.

LNF generalinė direktorė Rūta Prusevičienė teigia, kad filharmonija dėl koronaviruso jau patyrė 80 tūkst. eurų nuostolį. Jau grąžinami pinigai už parduotus bilietus į renginius, kurie turėjo vykti iki Velykų (balandžio 12-tos – LRT.lt), tačiau neatmetama galimybė, kad pinigus teks grąžinti už koncertus, turėjusius įvykti iki sezono pabaigos – birželio 18-tosios.

Labai bus skausminga situacija. Kadangi milžinišką recesiją patirs ne vienas kontinentas, o visas pasaulis.

„79-tas sezonas buvo pradėtas reklamuoti ir bilietai pardavinėti jau praeitų metų rugsėjį. Tai mes labai anksti susirinkome pajamas ir dabar jas turime skubiai grąžinti, nes matome, kad yra žmonių, kurie pateks į sudėtingą ekonominę situaciją ir grąžinimas vyksta visu tempu“, – teigia R. Prusevičienė.

Filharmonijos „karūna“ gali nesuskambti

Socialiniuose tinkluose plintančios iniciatyvos nesusigrąžinti bilietų už nukeliamus ar atšaukiamus koncertus neaplenkia ir filharmonijos. Tačiau R. Prusevičienė neprašo bilietus pirkusių žmonių pinigų neatsiimti. „Bandysime išgyventi solidariai ir nespausime, kad paliktų mums tuos pinigus už bilietus“, – sako LNF vadovė.

Nacionalinė filharmonija turi aiškią strategiją, kaip įvertins karantino metu patiriamus nuostolius. Skaičiuojami išleisti pinigai reklamuojant neįvyksiančius renginius, taip pat skaičiuojamos grąžintos lėšos už atšauktų koncertų bilietus. Be to, skaičiuojamos negautos pajamos už atšauktas užsienio gastroles. Jos siekia apie 65 tūkst. eurų.

Aš jau dabar galvoju, kaip dabar padrąsinti kultūros ir meno žmones gilinti naujas kompetencijas, kurių galimai prireiks artimiausioje ateityje.

Kasmetinį Vilniaus festivalį R. Prusevičienė vadina filharmonijos „karūna“. Tai vienas įsimintiniausių klasikinės muzikos renginių Lietuvoje, kuris šiemet turėtų vykti nuo gegužės 30-tos iki birželio 18-tos. Kasmet festivalyje svečiuodavosi orkestrai iš užsienio, kurie dėl kelionių suvaržymų šiemet greičiausiai į Vilnių jau nebeatvyks.

„Tikiuosi, kad mes išlaikysime Vilniaus festivalio koncertus, kurie yra pagrįsti lietuvių atlikėjų dalyvavimu“, – viliasi R. Prusevičienė. Filharmonijos direktorė pamena sunkius įstaigai ekonominių krizių 1998-aisiais ir 2008-aisiais laikotarpius, todėl optimistiškai nežvelgia į galimą netolimos ateities nuosmukį.

„Labai bus skausminga situacija. Kadangi milžinišką recesiją patirs ne vienas kontinentas, o visas pasaulis, – kalba LNF generalinė direktorė. – Aš jau dabar galvoju kaip dabar padrąsinti kultūros ir meno žmones gilinti naujas kompetencijas, kurių galimai prireiks artimiausioje ateityje.“

Milijoniniai nuostoliai

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKA) renka duomenis apie ekonominę situaciją kultūros sektoriuje bilietų grąžinimo laikotarpiu. Informaciją pateikė virš 1200 respondentų, organizacijų ir pavienių kultūros sektoriaus darbuotojų.

Organizacijų planuotos, bet negautos pajamos iš viso gali siekti apie 9 mln. eurų.

Tyrimo duomenimis, vien grąžintų bilietų į atšauktus ar nukeltus renginius suma kol kas siekia apytiksliai 8 milijonus eurų. Organizacijų planuotos, bet negautos pajamos iš viso gali siekti apie 9 mln. eurų. O individualiai dirbančių žmonių pajamos – beveik 4 mln. eurų.

Dėl ekstremalios situacijos valstybėje, kultūros organizacijos patyrė apie 6 mln. eurų nuostolio. Kartu su pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymėjimais dirbančiaisiais – virš 8 mln. eurų nuostolio.

Siūlo, kaip išsaugoti darbo vietas

NKIKA pirmininkė Živilė Diawara teigia, kad kultūrininkai iš įvairių šalių pastebi kultūros sektoriaus pažeidžiamumą karantino laikotarpiu. Asociacija pateikė pasiūlymus Vyriausybei, kultūros ministerijai ir Seimui, kaip gelbėti kultūros sektorių šiuo sudėtingu laikotarpiu.

„Mes turime tuos pasiūlymus išskaidę į tris dalis: kaip išsaugoti darbo vietas ir pajamas, kaip padėti verslui išsaugoti likvidumą ir kaip skatinti tolimesnę kūrybos ekonomiką. Ar tai būtų kažkoks fondas, kuris gelbėtų kultūrą, ar tai galėtų būti tos pačios lengvatinės paskolos iš bankų ar kitų kredito institucijų su valstybiniu paskolų laidavimu. Ar tai būtų ilgalaikis PVM sumažinimas. Įvairių gali būti priemonių“, – teigia Ž. Diawara.

Vokietijoje dalis lėšų, skirtų šalinti ekonominiams padariniams, sukeltiems koronaviruso pandemijos, atiteks kūrybiniam sektoriui. Lietuvoje kūrybinis sektorius sukuria apie 2,3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pokalbis apie kultūros sektoriaus situaciją karantino metu – LRT KLASIKOS laidos „Refleksijos“ įraše