70-metį švenčianti lietuvių literatūros tyrinėtoja, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Viktorija Daujotytė mokslinėje konferencijoje Kaune kalbėjo apie savo kraštietę iš Žemaitijos, rašytoją Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę, žinomą Žemaitės slapyvardžiu.
Sako, visus savo darbo metus nenuleidžianti nuo Žemaitės akių – kaskart perskaičiusi klasikės kūrinius, juose randanti ką nors naujo. Pasak profesorės, trys mūsų tautos asmenybės – Žemaitė, kalbininkas Kazimieras Būga ir kompozitorius dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis pasaulį jautė ypatingai.
„Ji tebemoko mus kaip yra galimas gyvenimas iš pačių mažiausių dalykų kaip meilės, sutarimas, sugebėjimas sugyventi, vadinasi vienam kito nežeisti, tuos mažus dalykus tarsi išdidina, padidina ir jie kitaip apšviečia gyvenimą ir man tai atrodo labai svarbu“, – apie savo kraštietę pasakojo literatūros tyrinėtoja prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė.
Profesorė pastebi, kad pamokose pažintis su Žemaite turėtų prasidėti ne nuo kūrinių, bet nuo nepaprastos, įdomios, iki šiol neatvertos jos asmenybės. Neseniai knygą „Žemaitės paslaptis“ išleidusi Aldona Ruseckaitė sako, kad rašytojos – nuobodžios moters su skarele – įvaizdis buvo suformuotas pokariu. Iš tiesų Žemaitė buvusi pilna laisvės, dvasinės energijos, drąsi ne tik kūryboje, bet ir gyvenime.
„Ji ištekėjo 20-ies už Lauryno Žymanto baudžiauninko, pati būdama bajoraitė, ašarojant motinai ir visiems ją perkalbant, bet ji jau laukiasi kūdikio, jau ji po penkių mėnesių pagimdo pirmąją dukrą. Tuo laiku taip pat reikia drąsos, kad tavęs nepaliktų, arba jei paliks, kaip tu išgyvensi. Vėliau jos atėjo į literatūrą ir pasakė Povilui Višinskiui „O, ir aš taip galėčiau parašyti, baisi čia kupeta“, – pasakojo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
„Man atrodo, kad dabar mūmyse turėtų kilti didesnis susidomėjimas savo tautos savo gyvybingaisiais taškais, savo žmonėmis, asmenybėmis, autoritetais ir tada atsirastų geresnis kelias ir į Žemaitę. Moksleiviai, gimnazistai staiga pamatytų, kad Žemaitė ir jau įpusėjusi 7 dešimtį rašė tokius meilės laiškus“, – pasakojo literatūros tyrinėtoja prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė.
Lietuvių moterų rašytojų kūrybą nagrinėjanti Viktorija Daujotytė yra išleidusi knygas apie Salomėją Nėrį, Janiną Degutytę, Šatrijos Raganą, taip pat - apie Jurgį Baltrušaitį, Vincą Mykolaitį–Putiną, monsinjorą Kazimierą Vasiliauską.
