Šeštadienio naktį po sunkios ligos mirė rašytoja, vaikų literatūros autorė Neringa Dangvydė. Pasak poeto Antano Šimkaus, „jai buvo ne vis vien, kas dedasi aplinkui – ji išgyveno dėl įvairiausių pasaulio problemų.“
N. Dangvydė geriausiai žinoma kaip pasakų vaikams knygos „Gintarinė širdis“ autorė. Knygą ji pati ir iliustravo. Ši knyga sukėlė prieštaringų vertinimų visuomenėje, nes joje buvo pasakojama apie tos pačios lyties porą.
Kai knyga buvo pašalinta iš knygynų, byla pasiekė net Europos žmogaus teisių teismą.
Poetas Antanas Šimkus LRT.lt kalbėjo: „Mes kažkada dirbome „Literatūroje ir mene“. Visada buvo galima kreiptis į ją pagalbos kalbiniais klausimais ir ne tik. Ji, kaip kuriantis žmogus, domėjosi kolegų kūryba. Labiausiai jai rūpėjo vaikų literatūra – šioje srityje ji yra daug nuveikusi ir kaip kūrėja, ir kaip vertintoja.“
Pasak pašnekovo, „negana to, jai buvo ne vis vien, kas dedasi aplinkui – ji išgyveno dėl įvairiausių pasaulio problemų.“
„Neringa buvo stipri asmenybė, su kuria būdavo gera bendrauti. Kai žmogus susiduria su iššūkiais, jis, būna atsitraukia, o ji gyveno toliau ir kiek įmanoma pilniau – ji neužsidarė nuo gyvenimo“, – teigė A. Šimkus.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, teisės ir advokacijos ekspertė Birutė Sabatauskaitė savo feisbuko profilyje pasidalino tokiu įrašu:
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas, eseistas, vertėjas Kornelijus Platelis buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius tuomet, kai N. Dangvydė dirbo šiame žurnale.
„Ji buvo gerai atliekanti savo pareigas darbuotoja, gera kolegė“, – LRT.lt tvirtino K. Platelis.
Pasak pašnekovo, „Jos kūryba buvo susilaukusi nevienareikšmio vertinimo. Aš jos kūrybą vertinu teigiamai, pozityviai – kiekvienas žmogus gali vaizduoti pasaulį tokį, koks jis jam atrodo. Skaitytojo reikalas rinktis, ką skaityti ir neturėtų pykti ant tų autorių, kurie jiems nepriimtini.“
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė LRT.lt kalbėjo: „Mus visus šiandien ši žinia išmušė iš vėžių. Kartu dalyvaudavome seminaruose ir protmūšį kartu žaisdavome kartą per savaitę.“ N. Dangvydė su I. Mitunevičiūte sukūrė feisbuko grupę, jungiančią besidominčius vaikų ir jaunimo literatūra.
„Neringa buvo labai šviesus žmogus. Ne vienas žinojo, kad ji serga, bet ji niekada to neakcentuodavo. Visuomet tryško optimizmu, niekuomet neatsisakydavo parašyti straipsnio. Net sveiki žmonės ne visi trykšta tokiu noro gyventi ir žinoti – Neringa vaikščiojo į įvairiausias paskaitas. Ji tiesiog gėrė į save pasaulį, ypač literatūrinį ir kultūrinį pasaulį“, – pasakojo pašnekovė.
„Ji labai kovojo už savo teisę į kūrybą ir žodžio laisvę. Buvo labai daug ko mačiusi, jos asmeninė istorija nelengva. Neringa gyveno įdomų, nuotykingą gyvenimą – buvo ryški kaip žvaigždė ir sudegė“, – teigė I. Mitunevičiūtė.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė buvo N. Dangvydės dėstytoja. „Kuo ji mane nustebino – tuo, kad ji turėjo entuziazmo. Buvo labai sociali – dirbo Jaunimo psichologinės pagalbos linijoje, buvo praėjusi mokymus, suteikė psichologinę pagalbą vienai mano studenčių“, – LRT.lt pasakojo pašnekovė.
Pasak A. Peluritytės-Tikuišienės, „Neringa buvo labai saulėta, draugiška, bendraujanti. Reaguodavo į probleminius atvejus. Man gražus jos asmenybės paveikslas. Skaudu, kad buvo teismų varginama.“
Pirmasis žinią pranešė portalas 15min.lt.
