Kultūra

2020.03.23 17:34

Lietuvoje daugėja religinio paveldo vagysčių: „UNESCO saugo tik ženkliuku“

Klėriškių kaimas, Kaišiadorių rajonas. Vienoje vietos gyventojų sodyboje, prie pat kelio stovi sena koplytėlė. Ji ir joje buvusios Jėzaus Nazariečio bei švč. Mergelės Marijos skulptūros dar 1992 metais įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Deja, daugiau nei šimtmetį išsaugotos skulptūros – pavogtos.   

Pavogti kultūros paveldo objektai įvertinti 1500 eurų, o kur dar šios vietos sakralumui ir kraštovaizdžiui padaryta žala, kuri, pasak specialistų, neįkainuojama. Paveldosaugininkai pastebi, kad pastaruoju metu tokių vagysčių padaugėjo. Žemaitijoje pernai užfiksuoti keturi atvejai, kai iš koplytėlių ar koplytstulpių pavogtos vertingos religinės skulptūros.

Vien per kelis šių metų mėnesius gauti net du pranešimai apie galimai apvogtas koplytėles, iš kurių dingo keturios vertingos skulptūros. Skulptūros iki šiol nerastos, todėl neatmetama, kad jos vagiamos kitų šalių kolekcininkų užsakymu.

„Tai yra unikalus paveldas. Dėl to ir kalbant apie skulptūrėles, pirmiausia reikėtų pabrėžti ne piniginę vertę, o sakralinę. Norėtųsi perspėti prekyba antikvariniais daiktais vystančius asmenis, kad dalis skulptūrėlių visgi yra vogtos. Reikia būti labai budriais, įsitikinti, iš kur jos yra gautos. O jeigu kyla abejonių – kviečiu kreiptis į Kultūros paveldo departamentą. Mes visada patikrinsime ir pateiksime informaciją, ar skulptūrėlė nebuvo pavogta“, – pasakoja paveldosaugininkas Andrius Liakas.

Kauno arkivyskupijos muziejaus direktorius dr. Darius Žukauskas pasakoja, kad visa Lietuvos kryždirbystė yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. „Kaip žinome, Lietuvos kryždirbystė įtraukta į UNESCO nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Tai reiškia, kad yra vertinama pati tradicija, kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir skulptūros. Juos saugo valstybė, tačiau tas saugojimas ir tėra toks – tiesiog uždedamas ženkliukas, kad yra saugoma, bet viskas tuo ir baigiasi“, – apie nesaugomą paveldą pasakoja D. Žukauskas.

Pasak specialistų, nieko keisto, kad tokie vertingi ir dažnai menkai saugomi meno kūriniai tampa lengvu grobiu vagims. Minčių, kaip nuo vagysčių apsaugoti tokius objektus yra. Bene patikimiausias ir paprasčiausias būdas, pasak D. Žukausko, atiduoti juos į muziejus, o originalų vietoje pastatyti kopijas.

Laidos „7 Kauno dienos“ komanda taip pat žvalgysis po Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondus, kuriuose be kitų kūrinių saugoma ir maždaug 3 tūkstančiai 18–19 amžiaus liaudies menininkų drožtų dievukų. Nesunku nuspėti, koks būtų kai kurių iš šių kūrinių likimas, jei ne muziejininkai.

Daugiausiai šioje kolekcijoje – Marijos ir Jėzaus skulptūrų. Taip pat gausi Lietuvoje itin populiaraus čekų šventojo Jono Nepomuko skulptūrėlių grupė. Muziejininkai turi savų versijų, kodėl čekų šventasis buvo toks populiarus mūsų šalyje. „Pasak legendos, Jonas Nepomukas buvo nuskandintas upėje dėl savo atsidavimo tikėjimui ir, jam nuskendus, virš vandens iškilo žvaigždės. Jis tapo atsakingas už vandens stichiją, saugo nuo potvynių, paskendimų, kas Lietuvai itin aktualu“, – pasakoja M. K. Čiurlionio dailės muziejaus menotyrininkė Vilma Kilinskienė.

Plačiau – reportaže: