Kultūra

2020.03.19 09:52

Klaipėdos karališkojo pašto likimas: kol vyksta diskusijos, ant stogo veši berželiai

Agnė Bukartaitė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2020.03.19 09:52

Kas laukia vieno Klaipėdos simbolių – Karališkojo pašto pastato? Pašto poreikių jis nebeatitinka, jo pirkti ar tvarkyti neketina ir uostamiesčio savivaldybė. Savo nuomonę turi miesto bendruomenė ir visuomenininkai. Kol vyksta diskusijos, ant Pašto stogo veši berželiai, bokštą ardo pajūrio vėjas, o perspektyvos lieka miglotos.

Pačioje 19 amžiaus pabaigoje Liepų gatvėje iškilo Klaipėdos centrinio pašto pastatas, kurį sudarė trys statiniai: per vidurį – dviejų aukštų su mansardomis įstaiga, abipus jos – du vienaukščiai. Viename šone buvo įkurta karietinė su sandėliu, kitame – arklidės. Neogotikos, klasicizmo ir Jugendo stiliaus fasadas nepakito iki šių dienų. Išlikęs kieme iškastas artezinis šulinys. Akį traukia kvadratinis, 42 metrų bokštas, kuriame anuomet buvo įsikūrusi Klaipėdos telefonų stotis. Telefonų laidus vėliau pakeitė varpai, kurie skelbdavo apie pavojų, pranešdavo valandas, apie šventes ir nelaimes.

Istorikas Dainius Elertas pasakojo apie Karališkąją pašto pastatą: „Du Prūsijos valdovai šioje vietoje buvusiame pastate gyveno, šis pastatas atsirado ne be jų pastangų 1893 metais. Tai yra mūsų vienas iš tapatybės ženklų, be kurio Klaipėda sunkiai įsivaizduojama.“

Architektas Romanas Gailius komentavo, kaip pastatas atrodo dabar: „Pastato būklė yra liūdna. Padarytas fotogrametrinis skanavimas ir akivaizdu, kad po rekonstrukcijos sovietmečiu buvo absoliučiai neprižiūrima ir apleista. Liepų gatvėje stovintys frontonai kelia pavojų ir žmonių gyvybei. Tik laiko klausimas, kada stogo dangos nukris.“

Klaipėdos pašto pastato likimas pakibo ore, kai rudenį jo savininkas akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ nusprendė nugyventą pastatą parduoti. Prieš šį sprendimą sukilo miesto bendruomenė. Į įvykių sūkurį įsitraukė ir savivaldybė, prašydama nutraukti pardavimo procedūras, tuo pat metu svarstant pašto pastatą perimti neatlygintinai savo žinion. Aukcionas buvo sustabdytas. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė savarankiškai pašto pirkti negali, o jo tvarkyti irgi neketina.

„Kol kas mes nematome jokių galimybių pritaikyti pašto savivaldos funkcijai. Kita vertus nepamirškime, kad tas paštas nėra mūsų ir visų pirma „Lietuvos paštas“ turi spręsti, kaip panaudoti šią kultūrinę vertybę. Jeigu „Lietuvos paštas“ kreiptųsi į savivaldybę dėl kažkokios paramos, dėl bendrų projektų, dėl idėjų plėtojimo, mes visada pasirengę padėti“, – teigė Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis.

Klaipėdos karališkojo pašto pastato gelbėjimo iniciatyvinė grupė toliau buria miestiečius, keldama uždavinį suformuoti pašto ateities scenarijų, siekianti jį pateikti naujai rudenį išrinktam Seimui ir Vyriausybei. Pasak Miesto tarybos narės Ninos Puteikienės, reikėtų surengti dar vieną miesto šviesuomenės ir verslo susitikimą ir įkurti fondą. Politikės teigimu, pastatas turėtų pereiti į savivaldybės balansą.

„Paradoksalu, bet pats gražiausias Klaipėdos pastatas ir vienas gražiausių Lietuvos istorinių statinių tampa niekam nereikalingu: nei Vyriausybei, nei Kultūros ministerijai, kuri taip pat turėtų prisiimti atsakomybę – tai yra mūsų paveldas, nei savivaldybei, kuri ieško objekto, kad pritrauktų turistus, užuot atkreipusi dėmesį į šį statinį. Todėl turėtų atsirasti miestiečių iniciatyva, kuri rastų būdus susodinti prie stalo dialogui Vyriausybės, savivaldos atstovus ir tą pastatą išgelbėti“, – kalbėjo N. Puteikienė.

Pastato plotas – beveik 3,5 tūkstančio kvadratinių metrų. Pagal 2016 metais atliktus preliminarius skaičiavimus, būtinieji darbai gali siekti 2 mln. eurų, o pilna restauracija kainuotų dar apie 4 mln. eurus.

Tačiau architektas Edmundas Andrijauskas teigia, kad restauracijos kaštai siektų 15 mln. eurų. Prieš savaitę Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos pašto“ ir visuomenininkų susitikime dar kartą diskutuoja apie Klaipėdos karališkojo pašto likimą. Šiame susitikime nepasirodę Savivaldybės administracijos atstovai teigia, kad tokie pasikalbėjimai nieko nesprendžia, juolab, kai žinia apie juos pasiekia po laiko.

„Jokių veiksmų ta darbo grupė nedaro. Toks jausmas, kad jie tik laukia, kas bus toliau, ir bando perkelti problemų sprendimą ant kitų pečių – ar tai tikisi visuomenininkų pagalbos, aktyviai nusiteikusių miestiečių paramos, ar tai galvoja, kad Savivaldybei baigsis kantrybė, matant, kaip griūna vertybė ir pasiūlysime iniciatyvas“, – įsitikinęs A. Cesiulis.

Kol politikai, valstybės tarnautojai ir visuomenė diskutuoja apie pašto ateitį, jį toliau talžo pajūrio vėjai ir netikėtai pavasarį pasirodęs sniegas.

Parengė Austėja Mikuckytė-Mateikienė

Plačiau – reportaže:

Kultūros diena. Atšauktas LMTA festivalis „Teatro dienos“: kokius spektaklius rengė jaunieji kūrėjai?