Visame pasaulyje koncertuojantis smuikininkas Sergejus Krylovas, atkeliavęs į Lietuvą po repeticijų savaitės pateko į karantiną. Koncertas neįvyko, sužlugo ir dideli gastrolių planai. Įkalintas Vilniuje, muzikas stumia apatijos ir nerimo dienas, mat Kremonos mieste, Lombardijoje, viename baisiausių Covid-19 židinių, visiškoje izoliacijoje vienui viena liko jo mama.
Kovo 14 dieną Nacionalinėje filharmonijoje garsusis smuikininkas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru turėjo griežti amerikiečių minimalisto Philipo Glasso koncertą. Deja, renginys buvo atšauktas.
„Jau kurį laiką esu karantine ir tai tęsis dar ne vieną dieną. Mano kasdienybė visiškai amorfiška: nieko nenoriu veikti, darbingumas lygus nuliui. Mintys apie Italiją, joje gyvenančią mamą mane persekioja ir aš negaliu galvoti apie ką nors kita“, – LRT.lt prisipažino Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas.
Mintys apie Italiją, joje gyvenančią mamą mane persekioja ir aš negaliu galvoti apie ką nors kita.
Italiją S. Krylovas paliko 5 dienomis anksčiau, nei buvo pagarsinti pirmieji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, koncertavo kitose šalyse. Kremonoje, kur smuikininkas su tėvais apsistojo 1989 metais, jo mama Liudmila jau mėnesį gyvena visiškoje izoliacijoje. „Izoliuotis nusprendėme patys, niekieno neraginami – dar prieš karantiną“, – atskleidė muzikas.
„Apocalypse Now“
Lietuvos veiksmus kovojant su pandemija S. Krylovas vertina teigiamai. „Labai išmintinga buvo paskelbti karantiną nelaukiant užsikrėtimų protrūkio“, – teigė smuikininkas. Jis ragina žmones vengti viruso visais įmanomais būdais, laikytis švaros, po pasivaikščiojimų lauke iškart skalbti drabužius.
„Nemanykite, kad tai praeis savaime, nes Italijoje – tiesiog „apocalypse now“, – kiekvieną skiemenį pabrėžė pašnekovas, padaręs užuominą į Franciso Fordo Coppolos filmą „Šių dienų apokalipsė“. – Geriau nepasakosiu, kas ten darosi šiuo metu, kaip ir kiek miršta žmonių, kas dedasi kapinėse. Nebėra karstų. Kremonos krematoriumas nespėja deginti mirusiųjų kūnų.“
Geriau nepasakosiu, kas ten darosi šiuo metu, kaip ir kiek miršta žmonių, kas dedasi kapinėse.
Kremona palyginti nedidelė, joje gyvena apie 70 tūkst. žmonių. Kairiajame Po upės krante esantis miestas garsėja kaip Italijos muzikos sostinė. Iš čia kilo žymūs kompozitoriai Claudio Monteverdi, Amilcare Ponchielli, o nuo 16 amžiaus miestą ėmė garsinti muzikos instrumentų meistrai – Giuseppe Guarneri, Antonio Stradivari, Rugeri ir Amati šeimos. Kremonoje veikia Smuiko muziejus, kasmet rengiamas „Festival Stradivari“.
Bergamas kur kas didesnis ir ten, pasak muziko, iškilo jau ne problema, o tiesiog apokalipsė. Smuikininkas viliasi, kad italų medikai netrukus pažabos užkrato plitimą. „Tačiau nemažai gydytojų mirė, kiti užsikrėtė ir gyvena karantine, kad neplatintų viruso“, – teigė S. Krylovas.
Bėda ta, kad nebėra vietų reanimacijos skyriuose. „Sanita“, Italijos nacionalinis sveikatos institutas, pasak muziko, funkcionuoja puikiai.
„Atsirado daugiau nuovokos, kaip kovoti su koronavirusu. Žmonės supranta, kas pajėgus išgyti, o kas – pasmerktas. Tenka imtis nepavydėtinų sprendimų, kam duoti respiratorių. Dėl jų ten jau susidarė eilės, – šiurpius dalykus dėstė S. Krylovas. – Todėl tai – nepaprastai rimta. Neatmetu galimybės, kad pandemija tęsis ilgai – ne vieną mėnesį.“
Gyventi konservų dėžutėje
Juodu su mama iš anksto pasirengė antkryčiui, prisipirko maisto ir būtiniausių prekių. Maisto parduotuvės ir vaistinės Italijoje veikia kaip ir Lietuvoje. „Tačiau aš jai liepiau nė žingsnio nežengti iš namų“, – sakė smuikininkas.
Žinodamas mamos, taip pat kitų savo aplinkos žmonių Italijoje patirtį smuikininkas mano, kad Lietuvoje reikėtų imtis dar griežtesnių karantino priemonių. Gal net kaip Uhane griežtai drausti eiti į gatvę.
„Tegul bus trys savaitės, tegul čia visi mirsime iš nuobodulio, tačiau kol virusas neįveiktas, valstybės sienų verčiau neatidaryti. Gyventi kaip konservų dėžutėje“, – kalbėjo S. Krylovas.
Lietuvoje reikėtų imtis dar griežtesnių karantino priemonių, gal net kaip Uhane griežtai drausti eiti į gatvę.
Kodėl virusas taip smarkiai smogė Italijai, ypač Lombardijai, pašnekovo nuomone, lėmė savita klimatinė zona, drėgni orai, dažni rūkai – ypač žiemą. Temperatūra svyruoja nuo 3 iki 5 laipsnių šilumos. „Virusų dauginimuisi tokios sąlygos tiesiog idealios“, – teigė smuikininkas.
Po upės baseinas (Pianura Padana) ir Lombardija juosiami kalnų, didelių vėjų ten nebūna. „Toks, sakyčiau, šiltnamis“, – palyginimo ėmėsi S. Krylovas. Šioje teritorijoje didesnę daugumą sudaro senyvo amžiaus žmonės.
Rostropovičiaus palaimintas
Dėl koronaviruso S. Krylovas prarado galimybę surengti daugybę koncertų, tarp jų ir su Lietuvos kameriniu orkestru – Bulgarijoje. Prancūzijoje atidėtas pasirodymas su olandų dirigentu Tonu Koopmanu. Neįvyks gastrolės Krokuvoje, Vroclave.
Kai baigsis karantino įkaito rezignacija, muzikas sako pradėsiąs montuoti paskutinę kompaktinę plokštelę, kurią sausio pradžioje įrašė su Lietuvos kameriniu orkestru.
Bilietą į sėkmę ir šlovę smuikininkui suteikė legendinis violončelininkas maestro Mstislavas Rostropovičius (1927–2007). Po bendrų koncertų turo jis S. Krylovui atsiuntė įvertinimą, lakonišką laišką. Jame jaunąjį kolegą pavadino vienu iš penkių geriausių pasaulio smuikininkų.
„Niekada nepamiršiu tos akimirkos“, – sakė S. Krylovas. Laiško turinys vėliau pateko į žiniasklaidą, buvo išplatintas Rusijoje, muziko tikinimu – tikrai ne jo paties iniciatyva. M. Rostropovičiaus žodžiai, anot smuikininko, jį įpareigoja iki šiol.
Tegul bus trys savaitės, tegul visi mirsime iš nuobodulio, tačiau kol virusas neįveiktas, valstybės sienų verčiau neatidaryti.
S. Krylovas gimė 1970 metais Maskvoje, styginių instrumentų meistro Aleksandro ir pianistės, pedagogės Liudmilos šeimoje. Smuikuoti pradėjo penkerių, sulaukęs dešimties debiutavo profesionalioje scenoje.
1989 metais S. Krylovas su tėvais išvyko į Italiją. Apsigyventi Kremonoje paskatino studijos, pergalės garsiuose konkursuose ir pašlijusi A. Krylovo sveikata. Pirmieji metai emigracijoje buvo gana sunkūs, tačiau galiausiai šeima atsistojo ant kojų įkūrusi muzikos mokyklą.
Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) meno vadovu ir dirigentu S. Krylovas tapo 2008-ųjų gruodį. Su šiuo kolektyvu, kai jam dar vadovavo Saulius Sondeckis, smuikininką siejo draugystė, bendri pasirodymai ir daug šiltų prisiminimų. Septyniolikmetis S. Krylovas kartu su LKO yra įrašęs plokštelę firmoje „Melodija“.
