Kultūra

2020.03.14 20:10

Kultūros darbuotojai skaičiuoja nuostolius, Kvietkauskas sprendimus žada kitą savaitę

Videoreportažai
Karina Metrikytė, Živilė Kropaitė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2020.03.14 20:10

Kultūros įstaigų vadovai yra susirūpinę dėl didžiulių kultūros darbuotojų nuostolių. Anot kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, „valstybė yra numačiusi rezervinių lėšų tokiems ekstremalių situacijų atvejams ir kitą savaitę Vyriausybė kalbės apie kompleksinius sprendimus.“

Ketvirtadienio vėlų vakarą Lietuvos kultūros ministerija, remdamasi Vyriausybės priimtu sprendimu dėl renginių draudimo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki kovo 27 d., išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad draudžiamas kultūros įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.

Kaip keičiasi kultūros įstaigų darbas dėl koronoviruso sukeltos grėsmės, kokios savalaikės konstruktyvios priemonės galėtų sušvelninti kultūros sektoriaus patiriamus nuostolius domėjosi „Kultūros dienos“ žurnalistai.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė teigė: „Šis sprendimas keičia mūsų veiklą dramatiškai, nes esame viena didžiausių scenos meno įstaigų. Vien Filharmonijos pastate kasdien dirba 240 žmonių ir dar kas vakarą apsilanko 700–800 klausytojų. Nutraukiama didelių kolektyvų veikla, atšaukiami visi koncertai. Klausytojai yra informuoti, kokiu būdu jie gali grąžinti bilietus ir atgauti savo lėšas.“

„Stalo teatro“ vadovė Saulė Degutytė tvirtino: „Mums yra stresas. Ypatingas stresas menininkams, uždirbantiems iš vykstančių renginių, nes jeigu jie nevykdo veiklos, negauna lėšų. Valstybinėse įstaigose galbūt bus kažkokie sprendimai, kompensuojantys darbuotojams nuostolius, o nepriklausomi menininkai lieka be nieko.“

„Jei būtų mano valia, paskutines dvi savaites masinių renginių jau nebūtų buvę – Kovo 11-osios renginių ir Kaziuko mugės jau nebūtų buvę. „Žalgirio“ arenoje rungtynių su sirgaliais iš užkrėsto regiono nebūtų buvę. Bet politikai atsižvelginėja į spaudimą iš visuomenės. Ir tam tikras balsavimas buvo „Žalgirio“ arenoje – kai trečdalis neatėjo, nepasinaudojo įsigytais bilietas. Visuomenės požiūris ir buvo atsakymas“, – komentavo Vilniaus miesto tarybos narys, kultūros vadybininkas Audronis Imbrasas.

Anot R. Prusevičienės, „krizė bus nematyto masto. Daugelis Europos šalių kuria fondus nuostolių ir netekčių, kurias patirs scenos menų organizacijos ir jų profesionalai, amortizavimui. Daugelis tarptautinių konferencijų ir festivalių perkeliamos jau į kitus metus.“

„Jeigu yra prastova, tu gali gauti kažkokią kompensaciją iš Kultūros ministerijos. Galbūt galima būtų kažką sugalvoti su tuo“, – svarstė S. Degutytė.

„Dalims visuomenės turbūt bus mažinami mokesčiai, reiškia valstybės biudžete kitais metais nebus pakankamai lėšų visų veiklų finansavimui. Visuomenei reikia rasti bendrus sprendimus, kurie atitiktų didesnės visuomenės dalies interesus. Vieno vienintelio sprendimo nėra. Valstybės biudžetas nėra toks, kuriuo būtų galima padengti visas rizikas, visas iki šiol buvusias politikos spragas, ir einamasis veiklas, ir būsimąsias veiklas. Kažkuriuos dalykus teks optimizuoti arba jų atsisakyti. Nėra kito būdo“, – kalbėjo A. Imbrasas.

***

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kalbėjo: „Mes suprantame šitos situacijos rimtumą, kuri iš mūsų visų, taip pat ir iš kultūros žmonių, reikalauja pilietiškumo.“

Anot jo, viena svarbiausių ekstremalios situacijos priemonių dabar yra kultūros renginių atšaukimas. Visų pirma kultūros įstaigoms siūloma perkelti kultūros renginius, ieškoti alternatyvių būdų, alternatyvių sprendimų. Jeigu žmonės nori susigrąžinti pinigus, įstaigos turėtų grąžinti. „Bet taip pat labai gerbtume žmonių supratingumą ir sprendimą neprašyti grąžinti pinigų ir taip padėti kultūros sričiai.

Kultūros Taryba nereikalaus grąžinti lėšų už tuos projektus, už kuriuos paraiškų teikėjos yra gavusios pinigų, bet projektų negalės įgyvendinti dėl koronaviruso.

„Tikrai reikia įvertinti ir visus teisinius aspektus, vienas jų – ir dėl force majeure taikymo“, – kalbėjo kultūros ministras.

Anot jo, „valstybė yra numačiusi rezervinių lėšų tokiems ekstremalių situacijų atvejams ir kitą savaitę Vyriausybė kalbės, spręs dėl kompleksinių sprendimų.“

Ministerija savo nurodymuose ragina įstaigas vertinti patiriamus nuostolius, kaupti dokumentus apie tuos patiriamus nuostolius. „Ir mes ieškosime būdų kaip sumažinti tuos padarinius“, – žadėjo M. Kvietkauskas.

Pasak jo, Kultūros ministerijos žinioje esančios įstaigos taiko visus tuos nurodymus. M. Kviestkauskas kreipėsi į klausytojus: „Aš tikrai noriu prašyti savivaldybių kultūros įstaigų, privačių kultūros įstaigų laikytis Vyriausybės nurodymų – ne žaidimų metas dabar yra.“

Apie individualią veiklą vykdančiuosius kultūros ministras kalbėjo: „Man ir ministerijos vadovybei šita problema tikrai yra žinoma. Individualią veiklą vykdančių menininkų patiriami nuostoliai yra tikrai suprantami ir mes teiksime šitą klausimą svarstyti kitą savaitę, ieškant kompleksinių sprendimų valstybėje.“

Anot jo, prastovų sistema ir toliau galioja. „Gali išaugti finansinis poreikis – mes irgi turėsime tai įvertinti. Papildomos priemonės tikrai bus dar svarstomos ateinančiomis dienomis“, – teigė M. Kvietkauskas.

Pokalbis su kultūros atstovais:

Kultūros diena. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade – 10 gyvų tradicijų: nuo Rasų šventės Kernavėje iki drevinės bitininkystės

Pokalbis su M. Kvietkausku:

Kultūros diena. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade – 10 gyvų tradicijų: nuo Rasų šventės Kernavėje iki drevinės bitininkystės

Parengė Austėja Mikuckytė-Mateikienė