Kultūra

2020.03.11 20:06

Ar influenceriai iš kritikų turėtų pasimokyti turinio, o kritikai iš influencerių – formos?

Austėja Kuskienė, Indrė Kaminckaitė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2020.03.11 20:06

10 meno kritikų ar 1 influenceris – kieno nuomonė mums rūpi labiau? Ar įmanoma platesnę auditoriją sudominti rimtąja kultūra? Šiuos ir kitus klausimus kėlė ir bandė į juos atsakyti diskusijos dalyviai Kultūros forume, specialioje LRT KLASIKOS laidoje.

Laidos pradžioje vedėjos pristatė savo atliktą mažą tyrimą – kiek sekėjų turi pašnekovai. Komunikacijos ekspertė Dovilė Filmanavičiūtė feisbuke turi daugiau nei 40 tūkstančių sekėjų. Tinklaraštininkas ir rašytojas Lukas Ramonas – daugiau nei 24 tūkstančius sekėjų. Teatro kritikę Aušrą Kaminskaitę galima tik pridėti kaip feisbuko draugę.

D. Filmanavičiūtė tvirtino, nelaikanti savęs influencere: „Man nesinori, kad šitą epitetą prie manęs lipdytų, nes man atrodo, kad aš tam tikrose srityse turiu šiek tiek daugiau žinių negu vien tik banalų bandymą priversti žmones elgtis vienaip ar kitaip, pirkti vienus ar kitus dalykus.“

L. Ramonas savęs taip pat nelaiko influenceriu: „Aš tik nuomonę išsakiau – ir bet kas gali savo nuomonę išsakyti feisbuke ir bet kur kitur. Influenceris man yra tas žmogus, kuris naudoja savo gyvenimą kaip produktą ir per jį pardavinėja nuomonę ar prekes, paprastai už pinigus.“ Anot jo, nuomonės reiškimas nėra influencinimas, influencinimas – labiau tas visas gyvenimo suproduktinimas.“

A. Kaminskaitė – vienas ne tokių dažnų pavyzdžių, kai meno kritikas „pragyvena“ iš savo profesijos. Scenos menų kritikė komentavo: „Kuo šitas nuomonės išsakymas skiriasi nuo influencinimo – tu turi būti savo srities profesionalas ir ją gerai išmanyti. Mažai stebiu, bet kiek domėjausi apie žmones, kurie save laiko influenceriais, jie gal daugiau tokie gyvenimo būdo pateikimo profesionalai.“

„Aš savo nuomonės pateikimą laikau tiesiog darbu, kurį reikia atlikti kuo geriau. Norisi, kad žmonės skaitytų ir kažkokias savo išvadas pasidarytų, bet nėra noro nulemti, ką jie galvoja, ką mėgsta ir ko ne“, – kalbėjo A. Kaminskaitė.

O štai D. Filmanavičiūtė pripažino norinti paveikti savo skaitytoją: „Man norisi visame tame verslo darymo liūne priminti tokius dalykus, kaip knygos skaitymas arba ėjimas į teatrą, gero filmo žiūrėjimas.“ Diskusijos dalyvė teigė pastebėjusi, kad raudonos lūpos sulauks daugiau patiktukų nei rimtasis turinys, tačiau ji nepasiduoda: „ Aš vis tiek jums bruksiu tą arthouzinį kiną arba Venecijos bienalės merginų operą ir mano socialiniame burbule tai iš tiktųjų veikia.“

L. Ramonas vis tik teigė: „Aš nenorėčiau iš influencerio, kad jis pradėtų rašyti apie kino filmus.“ Anot jo, kino komentavimui reikalingas pakankamas įsiginimas, o ne paviršutiniška nuomonė.

D. Filmanavičiūtės įsitikinimu, problema yra globalesnė. „Kad perskaitytumei gero kino ar teatro kritiko tekstą, tu turi įdėti jėgų. Trumpa apžvalga, parašyta mažiau kompetentingo, bet paprastesniais žodžiais atras daugiau skaitytojų.“ Jos nuomone, kritikai turėtų pagalvoti apie formą. Puikus to atrastos formos pavyzdys – duetas „Piktos kino kritikės“: Santa Lingevičiūtė su Ilona Vitkauskaitė.

„Apie formą pastaruoju metu labai daug tenka galvoti“, – teigė A. Kaminskaitė. Bendrojo pobūdžio naujienų portalams rašydama ji analizę atlieka mintyse, o ne tekste, rašydama į kultūrinius leidinius, leidžia sau išsakyti visas interpretacijas. Jos įsitikinimu, „Kodėl kritikai nedaro didesnės įtakos ir nėra sekami didesnės dalies žmonių, nes per daug yra susirūpinę savo išsilavinimo parodymu. Žmonės nemėgsta, kai kažkas demonstruoja, kad yra protingesnis, o influenceriai solidarizuojasi su eiliniais žmonėmis.“

L. Ramonas savo auditoriją bando sudominti naudodamasis ironiją ir keiksmažodžius, bet vis tik renkasi tik didesnei auditorijai įdomias, ne nišines temas. „Kinas nėra nišinis dalykas, bet domėjimasis kinu – yra“, – tvirtino tinklaraštininkas.

Pokalbio pabaigoje pašnekovai įvardijo, kokie asmenys jiems atrodo kultūros srities nuomonės formuotojai. D. Filmanavičiūtė ragino: „mes, kurie turime sekėjų, auditorijos, turėtume naudoti savo balsą tam, kad masę ištrauktume iš kremukų šešėlio – pasaulis yra truputėlį spalvotesnis.“

Parengė Austėja Mikuckytė-Mateikienė

Diskusija išsamiau – vaizdo įraše:

Kultūros forumas. 10 meno kritikų ar 1 influenceris – kieno nuomonė mums rūpi labiau?

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį LRT KLASIKA rengė specialią „Ryto allegro“ laidą – Kultūros forumą. Jame svarstyta, ar per 30 nepriklausomybės metų tapome lygiaverte Europos šalimi, kaip Lietuvos menininkai įsitvirtino Europos žemėlapyje, kaip pasikeitė Lietuvos kultūros laukas per 30 metų, kas šiandien daro didesnį poveikį – profesionalaus meno vertintojo recenzija ar socialinėje žiniasklaidoje influencerio paskelbta žinutė, ar Lietuva turi kultūros politikos strategiją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.