Kultūra

2020.03.11 11:21

Patriotai, sovietmečiu kėlę Lietuvos trispalvę, bausmių nepabūgo ir lipo ant bažnyčių bei mokyklų stogų

Nors sovietmečiu buvo griežtai baudžiama už Lietuvos trispalvės iškėlimą, vis tik atsirasdavo drąsuolių. Vieni už tai paaukojo gyvybę, o kiti atsipirko Sibiru.

Apie drąsuolius kauniečius, rizikavusius gyvybe dėl savo šalies laisvės pasakoja LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“.

Jėzuitų bažnyčios bokšte trispalvę iškėlęs laisvės kovų dalyvis

Šalta 1955 metų vasario 15-oji, beveik vidurnaktis. Siautė pūga. Tą žvarbią naktį 18-metis Algirdas Petrusevičius su bendražygiu Juozu Aučiniku įgyvendina kruopščiai parengtą sumanymą – Kauno rotušės aikštėje, ant Jėzuitų bažnyčios bokštų, iškelti trispalvę.

Abu jaunuoliai priklausė pogrindinei organizacijai „Geležinis vilkas“, buvo fiziškai stiprūs, bet užlipti į 53 metrų aukštį buvo sudėtinga. Paslydę abu nučiuožė žemyn, bet juos sulaikė lietvamzdžio latakas. Tą akimirką vienas iš vaikinų išsigando ir Algirdas lieko vienas. „Aš, kaip alpinistas, turėjau ilgą alpinisto virvę ir gerai užgaląstą pjūkliuką, nes mes viską buvome kruopščiai išstudijavę, kad reikia nors vieną medinių kopėčių tarpą nupjauti tam, kad pavyktų užlipti į viršų“, – pasakoja Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, lietuviškų ginklų kūrėjas, laisvės kovų dalyvis A. Petrusevičius.

Tiesa, tai ne pirmoji Algirdo provokacija – su bendražygiais gegužės 1-osios išvakarėse jis sieros rūgštimi aplaistė mieste iškabintus komunistų vadų portretus. Dėl šio poelgio vietinė valdžia net atšaukė šventinę demonstraciją, o tai labai nepatiko Maskvai. Vis tik Jėzuitų bažnyčios bokšte iškabinti trispalvę buvo pavojingiau – rotušės aikštėje visą parą budėjo saugumiečiai.

Užkopęs ant bokšto, Algirdas sumontavo vėliavos kotą ir pro nedidelę angą iškišo trispalvę. Pūga nesiliovė, todėl saugumiečiai vėliavos nepastebėjo. Pasakojama, kad vėliava čia išbuvo maždaug iki vidurdienio, kol susierzinę saugumiečiai sugalvojo kaip ją nuimti, nes šalia vėliavos kabėjo dėžutė su užrašu: „Užminuota!“. Tuokart Algirdas nebuvo pagautas, bet laisve džiaugėsi neilgai – jis buvo suimtas ir nuteistas 8 metams, o lageryje neteko rankos.

„Pradžioje buvau ištremtas į Mordovijos lagerius, paskui mane išvežė į Rytų Sibirą. Teko pabuvoti gal 20 lagerių, nes aš buvau bėglys. Net ant mano bylos prabraukdavo kryžiumi raudona ir mėlyna spalvomis bei užrašydavo: „Linkęs į pabėgimus ir gerai organizuotas“. Tad manęs daugiau nei pusę metų, kad neapsipraščiau niekas toje pačioje vietoje nelaikydavo“, – prisiminimais iš lagerio dalinasi vyras.

Mokykloje draugų iškelta vėliava ir batų išliejos kriminalistams

Kitas žinomas kaunietis, advokatas Saulius Dambrauskas iki šiol tebesaugo ypatingas trispalves. „Užaugau tokioje disidentinėje šeimoje, tad būta namuose ir kratų, bet šių trispalvių niekas niekad nerado“, – pasakoja S. Dambrauskas.

Vėliava šiandien galbūt – KGB archyvuose ir prisiminimuose, kurie nukelia į mokyklinius Sauliaus Dambrausko laikus. 4-oji vidurinė (dabartinė S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija), 1979-ieji metai. Viską suplanavo trise: Petras Kaminskas, Vytautas Žukas – pernai kadenciją baigęs Lietuvos kariuomenės vadas ir Saulius.

„Nusprendėme pasisiųti trispalves vėliavas. Medžiagą vėliavoms suveikiau aš, nudžiovęs dvi spalvas – žalią ir raudoną nuo sovietmečio stulpų. O geltoną įsigijau audinių parduotuvėje Vytauto prospekte“, – prisiminimais apie trispalvę dalinasi Saulius.

Vasario 16-osios naktį, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, vaikinai tą naktį nemiegojo tam, kad rytą ant mokyklos stogo plėvesuotų trispalvė. Sąmyšis dėl vėliavos kilo tik per antrą pamoką: „Pamenu, kaip į mokyklą atvažiavo KGB, tikrino visų batus – įėję į klasę žiūrėjo kiekvieno batų padą. Matėme, kaip kriminalistai padų išliejas liejo už lango, tad buvo labai neramu.“

„Visgi Dievo ranka mus saugojo, nes visi spėjome pasikeisti batus. Esu tikras, kad jie niekada taip ir neišsiaiškino, kas iškėlė tą vėliavą, mat dar po keliolikos metų buvau išmestas iš žemės ūkio akademijos už politinius reikalus ir niekados niekas apie tą vėliavą neužsiminė. O tikrai žinau, kad pagal jų tardymo metodus, tai tikrai būtų bandę šantažuoti“, – pasakoja visuomenininkas.

Už trispalvės iškėlimą – 25 metai tremties

Pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko Gvido Rutkausko, už sovietmečiu iškeltą Lietuvos vėliavą drąsuolių laukė 25 metai tremties. „Sovietmečiu už vėliavos iškėlimą buvo skiriami 25 metai katorgos. Praktiškai visus pagaudavo ir tie žmonės visada būdavo ištremti į lagerį. Tai buvo savotiškas pasipriešinimas, kova, nesutikimas su okupacinės valdžios sprendimais ir pagarba savo tikrai, Nepriklausomos Lietuvos vėliavai“, – teigia G. Rutkauskas.

Nepaisant griežiausių bausmių, trispalvės Lietuvoje vis tiek kildavo. Skaičiuojama, kad per vienerius metus galėdavo suplevėsuoti iki 10 Lietuvos vėliavų. Dažniausiai jas iškeldavo pogrindinės jaunimo organizacijos, kurios kurdavosi visoje Lietuvoje.

Istorikas Simonas Jazavita pasakoja, kad okupantai į vėliavos iškėlimą žiūrėjo ypač rimtai: „Okupantas į tokį faktą žiūrėjo labai griežtai. Nebuvo žiūrėta taip, kad neva vaikai pajuokavo. Už tai laukė realios Gulago bausmės net po Stalino mirties. Tai rodo, kad tie žmonės iš karto save įrašydavo į potencialų galingos sovietinės imperijos priešų sąrašą. Tiksliau, į aukščiausias jo vietas“.

Baudė ne už iškeltą vėliavą, bet už pavogtą šaldytuvą

Yra žinoma, kad 1947 metais Ukmergės rajone trisplavę iškėlė Zigmas Vašatkevičius. Po penkerių metų Kudirkos Naumiestyje suplevėsavo Danutės Baukytės iškelta vėliava. 1988 metais Palangoje ant skalbyklos kamino vėliavą iškėlė Ričardas Zaranka, Andrius Liukaitis ir Vytas Narys.

„Kažkada per vieną susitikimą Andrius su Vytu man prasitarė, kad jie buvo padarę tokį dalyką – iškėlę Lietuvos trispalvę. Būtent tada ir prasidėjo – atėjo saugumas su milicija į mokyklą, juos tardė. Įdomu tai, kad jiems norėta pripaišyti už tai kriminalinį nusikaltimą – ne tai, kad jie vėliavą kėlė, bet kad pavogė 200 kilogramų šaldytuvą. Manau, kad ta trispalvė Lietuvos žmonių širdyse ypatingą vietą užėmė visą laiką, nepaisant priespaudos“, – pasakoja Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė.

Plačiau – reportaže: