Kultūra

2020.03.10 13:50

Nacionalinės premijos laureatė: per 30 metų išvydome daug – taip pat ir vidutinybės triumfą

Julijus Grickevičius, Jolanta Kryževičienė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2020.03.10 13:50

Geriausiais dalykas, įvykęs per 30 atkurtos nepriklausomybės metų, yra Lietuvos atsivėrimas pasauliui, o blogiausias – emigracija ir vidutinybių triumfas. Taip Kultūros forume, specialioje LRT KLASIKOS laidoje, sakė Nacionalinės premijos laureatė, rašytoja, eseistė Giedra Radvilavičiūtė. 

„Mūsų menininkai dirba užsienyje, ten gali ir užsidirbti daugiau, ir kurti kitus kūrinius. Eilinis žmogus gali naudotis visomis kultūros vertybėmis, muziejais, lankyti koncertus“, – neįkainojamus pokyčius vardijo G. Radvilavičiūtė.

Blogiausias reiškinys, pasak jos, – emigracija. „Niekaip nesutikčiau su mintimi, kad išvažiavo labai daug menininkų, mokslininkų, o kitą emigravusiųjų dalį sudaro, nelietuviškai tariant, „zbrodas“, – sakė eseistė.

Jos turimais 2018-ųjų duomenimis Lietuvą per 30 metų paliko 830 tūkst. arba 24 procentai visų gyventojų. „Apibrėžiant amžių, tai žmonės nuo 15 iki 44 metų. Nemanau, kad tai yra „zbrodas“. Tai žmonės, kurie rizikuoja savo gerove, mokosi kitų kalbų ir tai – esami ir būsimieji kultūros vartotojai. Mes nežinome kuo būtų tapę tie penkiolikmečiai“, – teigė Kultūros forumo dalyvė.

Anot jos, prieš 30 metų Lietuvos kultūros lauko veikėjai stengėsi kuo daugiau aprėpti, pamatyti, išgirsti, nuvažiuoti. „Dabar – priešingas procesas: kultūros pasiūla Lietuvoje tokia galinga, ypač Vilniuje, kad svarbiausia problema tapo atsirinkti, išfiltruoti, kas svarbiausia“, – teigė G. Radvilavičiūtė.

Jos manymu, knygas dabar imta laikyti preke, jų vertė matuojama tiražo dydžiu. Tačiau per didelė pasiūla, anot G. Radvilavičiūtės, grąžina prie seno įpročio – skaityti geras naujas, bet ir geras senas knygas.

„Man regis, Andrius Jakučiūnas yra siūlęs gerai peržiūrėti savo lentynas, o ne prisipirkti maišą knygų mugėje ir paskui gaudyti laisvą minutę, kada jas skaityti“, – teigė ji.

Dar vienas dalykas, neseniai atsiradęs Lietuvos kultūroje, anot G. Radvilavičiūtės, yra vidutinybių triumfas. „Man atrodo, kad projektiniai pinigai, lygiava, visiems vienoda starto pozicija, padarė ir savo juodą darbą – turime begalinį literatūros srautą. Skaitai knygą ir po kurio laiko paklausta susimąstai, ar ją perskaitei visą, ar tik dalį – nes nėra jokio skirtumo! Bet štai paimu Robertą Musilį ar dar ką nors, ir tie perskaityti dvidešimt lapų man vėl atveria naujų klodų“, – sakė G. Radvilavičiūtė.

Ji linkėjo žmonėms suprasti, kad vieta, kur gimei, pažinai garsus, spalvas, skonį, irgi yra Kosmosas. „Ir tai gali atsiskleisti darbe, mene“, – tvirtino G. Radvilavičiūtė.

Kultūros forumo diskusijoje taip pat dalyvavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai režisierius Arūnas Matelis, architektas Rolandas Palekas, dirigentas Modestas Pitrėnas. Pokalbį moderavo Jolanta Kryževičienė ir Julijus Grickevičius.

Parengė Mindaugas Klusas

Diskusija išsamiau – vaizdo įraše:

Kultūros forumas. Koks buvo Lietuvos meno trisdešimtmetis, kokie pokyčiai mums yra svarbiausi?

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį LRT KLASIKA rengė specialią „Ryto allegro“ laidą – Kultūros forumą. Jame svarstyta, ar per 30 nepriklausomybės metų tapome lygiaverte Europos šalimi, kaip Lietuvos menininkai įsitvirtino Europos žemėlapyje, kaip pasikeitė Lietuvos kultūros laukas per 30 metų, kas šiandien daro didesnį poveikį – profesionalaus meno vertintojo recenzija ar socialinėje žiniasklaidoje influencerio paskelbta žinutė, ar Lietuva turi kultūros politikos strategiją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.