Kultūra

2020.03.08 17:48

Libertas Klimka. Apie moterų teises senovėje ir dabar

Libertas Klimka,etnologas2020.03.08 17:48

Ši diena, kovo 8-oji,  kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip tarptautinė Moterų solidarumo. Ji susijusi su judėjimu dėl moterų darbininkių teisių istorija: vienas tokių garsių protestų dėl jų pažeidimų įvyko 1857 m. kovo 8 d. Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys atvirai pasipiktino ypač prastomis darbo sąlygomis ir mažais atlyginimai.

1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje jų teisių aktyvistė Klara Cetkin pasiūlė išskirti kurią nors kalendorinę datą kovai už lygias moterų teises. Ir jau kitais metais kovo 8-oji kaip Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje. Lietuvoje ji tapo žinoma greičiausiai Gabrielei Petkevičaitei – Bitei prakalbus apie moterų pilietines teises. Beje, balsavimo teises moterims Lietuva suteikė viena pirmųjų Europoje – 1918 m. lapkričio 2 d.; ši teisė buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

Moteris – gyvybės nešėja; ir tuo labai daug kas pasakyta; Dievas ir gamta ją sukūrė tobulai: iš grožio ir išminties… Tačiau žmonių visuomenė, vadovaujant vyriškajai pusei, pasinaudojusi moters prieraišumu namų židiniui, ganėtinai apribojo jos teises spręsti bendrus genties, tautos, valstybės reikalus.

Toks procesas senovėje vyko bemaž visose pasaulio kultūrose; jo suformuotos nuostatos tapo įtvirtintos religinėse ideologijose. Tačiau laiko mašinos ratai negailestingai trupina praeities atgyvenas; moderni visuomenė turi atstatyti istorijos raidoje padarytas skriaudas, neteisybes moteriai. Būtent tai ir primena tarptautinė Moterų solidarumo diena. Ir jau jokiais būdais ne perversišką sovietmečio tariamos pagarbos moteriai demonstraciją... apvytusiu tulpės žiedeliu.

Tradicinėje lietuvių kultūroje tokios ypatingos šventės nė nereikėjo. Gili ir nuoširdi pagarba moteriai čia reiškiama kaip būsimai ar jau esamai motinai. Motinystė kasdien būdavo pamaloninama švelniausiais žodžiais ir gražiausiais jausmais.

Tautosakos rinkėjas Vilius Kalvaitis savo 1910 m. išleistoje knygelėje „Lietuviškų vardų klėtelė“ surašė net devyniasdešimt devynis malonybinius kreipinius, kaip pašaukti mamą, mamaitę, močiužę, mamulėlę, motinėlytę, mamyčiukę, mamužytę... Lietuviui motinos vardas šventas. Tai atsispindi ir mūsų bažnytinėse šventėse. Štai liturginio kalendoriaus rate – devynios Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos šventės, tarsi žvaigždės jos nimbo vainike.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose dokumentuose dažnai pažymima, kad vienas ar kitas veiksmas atliktas „pagal paprotį”. Ir netgi tarp karališkųjų asmenų. Pavyzdžiui, 1562 m. valdovas Žygimantas Augustas, tekindamas savo seserį Kotryną už Suomijos kunigaikščio Jono, „pagal paprotį klausė karalaitės prie jos sesers, ar sutinka savo valia tekėti“.

Paprotinė teisė sudarė mūsų valstybės pirmųjų teisės sąvadų – Kazimiero teisyno ir Lietuvos Statuto – pagrindą. Statuto pirmoji redakcija buvo priimta 1529-siais metais. Šie svarbiausi valstybės dokumentai atspindi baltiškojo etnoso papročių specifiką, tarkime, ištekėjusi moteris buvo vertinama labiau negu vyras – už jos nužudymą ar sužalojimą nustatyta dvigubai didesnė bauda.

Už merginą, ištekančią į kitą kraštą, jos vyras turėjo mokėti dvaro pareigūnui „kiaunės” mokestį (vadinamą dokumentuose kunica). O kito krašto mergina, ištekanti už vietinio vyro, kiaunės mokesčio nemokėjo, bet pirmą kartą eidama į javapjūtę vaitui „iš savo delno” turėjo duoti 3 uolektis drobės. O jaunimas švelnius jausmus savo išrinktiesiems kartu su gėlių puokštele išsakydavo per pavasario šventes: kovo 19 d. per Pempės dieną, antrąją Sekminių dieną, vadinamą Rytagonių švente ar pirmą kartą gegutei užkukavus.

Štai kas svarbu etninėje kultūroje: moteris lietuviškoje šeimoje buvo ne tik „trijų namų kerčių laikytoja”, bet ir pagrindinė tautos tradicijų saugotoja bei perteikėja. Nuo lopšinės kūdikėliui iki palaiminamo duonos kepalo… Betgi istorijos skersvėjai sugriovė tradicinės šeimos instituciją. Ir prireikė tokios dienos, kuri primintų šventą pareigą motinai. Prieškariu radosi Motinos diena, minima pirmąjį gegužės sekmadienį. O gegužės viduryje – Mildos vardadienis, tapatinamas su meilės dievaitės diena. Tačiau senuose mitologijos šaltiniuose tokio vardo nerasime, turbūt, pilkomis gervelės plunksnomis ji pridengta.