Kultūra

2020.03.06 05:30

Žvilgsnis į nežinomą Ukrainą: raganos žiedas, žaislai iš lietuviškos pilies ir bobutė, senesnė už piramides

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.03.06 05:30

Savaitės pradžioje paleista žinia apie parodą, kurioje bus eksponuojamas „skitų auksas“, kaitina žmonių vaizduotę – ką mes ten pamatysime? Smalsumu degančiam LRT.lt portalui Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) suteikė progą „viena akimi“ dirstelėti į kuriamą ekspoziciją ir jos brangenybes. Buvo verta. 

Kovo 10 diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio išvakarėse, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma unikali paroda iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinių „Ukrainos civilizacijos: nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“.

Pasak LNDM vadovo dr. Arūno Gelūno, tai muziejaus dovana Lietuvos žmonėms Kovo 11-osios proga. Taip pat – retai pasitaikanti galimybė susipažinti su Ukrainos teritorijoje gyvavusiomis civilizacijomis, religijomis, gentimis ir tautomis.

Ko gero, muziejaus vadovas teisus sakydamas, kad turime vos kelis Ukrainos praeities vaizdinius: Kijevo Rusia, Aukso orda, Juodojoje jūroje pagirdyti žirgai...

„Vis dėlto tai milžiniškas žmonijos istorijos tarpsnis. Tarkime, seniausiais parodos eksponatas – vadinamoji Tripolės bobutė – mus pasiekė iš 4 tūkstantmečio prieš Kristų. Ji senesnė už Egipto piramides“, – LRT.lt kalbėjo LNDM direktorius A. Gelūnas.

Muziejuje lankytojai pateks į prieblandos zoną. Vieninteliai šviesuliai bus ukrainiečių brangenybės ir, suprantama, laime švytintys žiūrovų veidai. Taip sumanyta sąmoningai, parodos architekto, dizainerio Jurgio Dagelio. „Objektai tarsi išnyra iš mūsų nežinojimo tamsos, nes iš tiesų daug ko apie Ukrainoje klestėjusias civilizacijas nenutuokiame“, – teigė A. Gelūnas.

Beveik kovinė operacija

Parodos gabenimas priminė kone kovinę operaciją. Daugiau kaip 80 eksponatų, itin vertingų ir trapių, vengiant pasienio procedūrų buvo atskraidinti lėktuvu. Į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų „skitų siuntą“ vežė autobusiukas, eskortuojamas policijos ir šaulių.

Paroda įkainota 10 mln. eurų, tad imtasi griežčiausių saugumo priemonių. Ją sergi Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė, taip pat pasamdyta saugos bendrovė. „Nerimo esama dėl dviejų priežasčių: viena vertus, nepaprastai didelė kolekcijos vertė, antra – politinis fonas, nes Ukrainoje kariaujama, todėl privalome apsisaugoti nuo galimų provokacijų“, – LRT.lt teigė A. Gelūnas.

Šypsodamas pridūrė, kad visos ertmės, pro kurias kas nors galėtų brautis vidun, laukiant skitų siuntinio buvo aptaisytos metalu, grotomis, metalinėmis žaliuzėmis. Nebent nenaudėliai sumanytų griauti sieną, tačiau ginkluota apsauga tam ir yra, kad užkardytų panašius veiksmus.

Paroda motyvuoja šaulius

Šauliai parodos lankytojus pasitinka jau lauke, Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus prieigose. Budima ištisą parą. LRT.lt pakalbintas Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės vadas majoras Mindaugas Sakalauskas teigė, kad šauliams tekusi užduotis juos gerokai motyvuoja, juolab kad paroda – ypatingos svarbos.

„Tai suteikia progos Lietuvai ir Ukrainai suartėti. Esame neabejingi savo šalies saugumui, taip pat labai palaikome ukrainiečius jų kare su agresoriumi“, – teigė majoras M. Sakalauskas.

Užduoties vykdymo vieta jiems kelia malonių sentimentų. Mat visai šalia, Gedimino pilies kalno papėdėje, naujieji Lietuvos šaulių sąjungos nariai duoda priesaiką Lietuvai.

Pasak M. Sakalausko, šauliai savanoriškai bendradarbiauja su policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kariuomene, civilinėmis institucijomis, palaiko viešąją tvarką, įsitraukia į dingusių asmenų paiešką. Tarkime, kilus koronaviruso pavojui, dar nepaskelbus ekstremalios padėties, Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės šauliai jau budėjo Vilniaus oro uoste.

Lietuvai padarė išimtį

Projekto sėkmę daugeliu atžvilgių lėmė Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus generalinės direktorės Tatjanos Sosnovskos palankumas kolegoms iš Lietuvos, abipusis pasitikėjimas. Prieš keletą metų ji svečiavosi Lietuvos dailės muziejuje, prasitarė apie Kijeve saugomą unikalų brangenybių lobyną.

„Dėl karo Rytų Ukrainoje, sakė, kolekcija į svečias šalis jau nebevežama, tačiau Lietuvai būtų galima padaryti išimtį“, – į širdį kritusius muziejaus vadovės žodžius perteikė parodos kuratorius, LNDM vyriausiasis muziejininkas Skaistis Mikulionis.

Kijeve LNDM atstovams teko lankytis du kartus. Iš pradžių tikėtasi atsigabenti bent 12 eksponatų. Tačiau ukrainiečiai pademonstravo dosnumą ir per antrąjį vizitą 2019-ųjų rudenį plačiai atvėrė fondus ir saugyklas – vyko išsami eksponatų atranka.

Bent po pavyzdį iš kiekvienos epochos

Paroda aprėpia didžiulį laikotarpį nuo seniausių civilizacijų iki šių dienų kultūrinių ir pilietinių apraiškų. „Parodos koncepcija – atskleisti Ukrainoje klestėjusių civilizacijų įvairovę“, – sakė S. Mikulionis.

Tripolės kultūra, kimerai, skitai, Antika, hunų, antų gentys, chazarai, gotai, Bizantija – visas šias epochas, valstybes ir kultūras primins bent po vieną parodos eksponatą. Lankytojai išvys unikalų 11 amžiaus procesinį kryžių ir Dievo Motinos atvaizdą, 2,5 tūkst. metų senumo skitų dirbinių, kardo ir strėlinės aptaisus su karo dievo šerno atvaizdu, undinėlę – Kijevo miesto emblemą, 1658 metų sidabrinius Evangelijos rėmus.

„Svarbi ir Krymo tema, tad totorių paveldas parodoje rodomas neatsitiktinai. Menkai mums žinomi Ukrainos judaizmo artefaktai, tokie kaip Toros karūna, kiti sakralūs objektai. Esama ir Ukrainos baroko kūrinių, tarkime, ikona iš Pečiorų lauros su aptaisu, kuriame atvaizduoti šventieji“, – vardijo S. Mikulionis.

Raganos žiedas

Esama ir keistų, net makabriškų, eksponatų. Tarkime, raganos žiedas. „Regis, kad velionė nekerėtų ir po mirties, jai buvo nukirstas pirštas ir palaidotas greta. Nukirto ir plaštakas“, – baugino S. Mikulionis.

Lankytojus turėtų nustebinti ir 16 amžiaus vaikų žaislai iš lietuviškos pilies, stovėjusios Kijevo centre. „Jais tikriausiai žaidė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įgulos karių vaikai“, – pasakojo A. Gelūnas.

Lietuvos ir Ukrainos muziejininkai svarstė, kuo reikėtų baigti kelių tūkstantmečių trukmės parodos pasakojimą. Nutarta atvežti du nepaprastus artefaktus, sukurtus 2014 metais per Orumo revoliuciją Maidano aikštėje. Tai taikaus gyvenimo simboliais ištapytas šalmas ir fanerinis skydas su jame pavaizduotu tridančiu Ukrainos simboliu.

Parodą vizituos prezidentai

Anot A. Gelūno, milžiniško kalibro parodą pavyko surengti žaibiškai – per pusmetį. Ją sutiko globoti abiejų šalių prezidentai – Gitanas Nausėda ir Volodymyras Zelenskis. Vasarą per Ukrainos vadovo vizitą juodu kartu ją ir aplankys.

Lietuvoje viešinčias vertybes apdraudė kompanija BTA. Lauko reklamos kompanija „JCDecaux Lietuva“ ir jos vadovė Žaneta Fomova sutiko nemokamai reklamuoti parodą 5 Lietuvos miestuose. Parodą parėmė Ukrainoje gyvenantis lietuvių verslininkas Robertas Gabulas, „Kunigaikščių Ostrogiškių karūnos“ labdaros fondo vadovas. Solidžiai prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Paroda tokia brangi, kad Kultūros tarybos ekspertai iš pradžių buvo nusprendę neskirti jai paramos. Jei vis dėlto ji bus suteikta po antrojo paraiškos teikimo, ketinama išleisti parodos leidinį, vykdyti plačią kultūros programą, rengti paskaitas.

Paroda veiks iki liepos 12 dienos.