Kultūra

2020.03.02 21:55

Dvejus metus LNOBT vadovaujantis Sakalauskas: susiveržėme diržus, bet branginti bilietų neplanuojame

Dvejus metus Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovaujantis Jonas Sakalauskas džiaugiasi iki 98 procentų išaugusiu lankomumu. Tačiau pastebi, kad neteisingas mitas „visi bilietai nuolatos išpirkti“ net iš dalies ir kenkia – tie 2 procentai bilietų ir lieka neparduoti.

Pirmadienį J. Sakalauskas sukvietė žurnalistus pokalbiui apie tai, kas nuveikta, ir ateities planus. Lietuvos operos 100-metį 2020-ųjų pabaigoje Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatras (LNOBT) po 11 metų pertraukos į LNOBT sugrįžtančia naujametės „Traviatos“ tradicija. Pasak J. Sakalausko, ateinantis pusmetis – grįžimas į tradiciją, klasikinį mąstymą, planuojama įtraukti ir į repertuarą ir barokinių kūrinių bei „sunkiosios artilerijos“ kūrinių.

Operetę „Kandidas“ daug žmonių priėmė kaip ėjimą komerciniu keliu. Bet J. Sakalauskas įsitikinęs, kad tai – solidus kūrinys operetės žanro rėmuose. „Didesnės šalys gali turėti avangardiškesnį veidą, o mes turime atstovauti plačiai kūrėjų ir žiūrovų bendruomenei“, – tvirtino J. Sakalauskas.

Teatro repertuare esama nacionalinių veikalų: per pastaruosius dvejus metus sceną išvydo Gintaro Sodeikos ir Sigito Parulskio opera „Post futurum“, jaunų lietuvių choreografų bendradarbiaujant su šalies kompozitoriais pristatytas „Baletų triptikas“, taip pat kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės šokio opera „Amžinybė ir viena diena“.

Iš visuomenės pasigirstanti kritika, kodėl nestatoma daugiau nacionalinių veikalų, gali būti atremta argumentais. Pirmiausia, į lietuviškus veikalus sudėtingiau pritraukti publiką ir reikia daugiau investuoti reklamai. Nacionaliniai veikalai sukuria didesnes išlaidas ir dėl autorių teisių. „Vieną pastatymą atperka kokių 20 „Spragtukų“. Vieni repertuaro spektakliai atperka kitus“, – pripažino J. Sakalauskas.

Iš žiūrovų pasigirsdavo komentarų, kad LNOBT, palyginus su kai kuriais Europos teatrais, yra „kaip bjaurusis ančiukas“. Tačiau J. Sakalauskas prieštarauja: „Šis pastatas kaip tik modernizmo paveldas, pritraukiantis net turistus.“

Per praėjusius metus triskart išaugo teatro gaunamos paramos lėšos. LNOBT pirmasis Lietuvoje parengė ir pradėjo įgyvendinti Asmeninio rėmimo programą. Neseniai pirmiesiems asmeniniams rėmėjams buvo įteikti teatro bičiulio ženkleliai su pasidabruota rūtele. „Susiveržėme diržus ne kūryboje, bet ūkinėje srityje. Dabar esame Lietuvos kultūros padangėje esame vieni pavyzdingiausių“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

LNOBT bilietai, pasak J. Sakalausko, pakankamai pigūs – Europoje vieni pigiausių. Tačiau vadovas pakelti jų kainų neketina – valstybės finansavimas įpareigoja ir pagrindinis spektaklių lankytojas – išsilavinęs, vidutines arba žemesnes pajamas gaunantis žmogus.

2019 m. LNOBT simfoninis orkestras ženkliai atnaujino savo turimų muzikos instrumentų arsenalą. Naujiems instrumentams pirkti buvo panaudotos lėšos iš tikslinės trimetės Kultūros ministerijos programos, kurios įgyvendinimas bus tęsiamas ir šįmet.

Pernai daug dėmesio buvo skiriama anksčiau nepasitenkinimą vilniečiams kėlusių LNOBT prieigų sutvarkymui. Šiuo metu vyksta pasirengimas visų teatro darbuotojų seniai laukiamo LNOBT priestato projektavimo darbams. Priestate turėtų įsikurti kamerinė salė ir edukacinė erdvė.

J. Sakalauskas džiaugėsi, kad per dvejus vadovavimo reprezentaciniam šalies teatrui metus pavyko suburti komandą, kurioje darbuojasi tiek teatro senbuviai, tiek talentingas jaunimas: „Teatro meno kolektyvų vadovų gretas papildė vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila bei baleto meno vadovo asistentas Martynas Rimeikis.“

Susitikime su žurnalistais vadovas akcentavo komandinį darbą – kiekvienas turi savo sritį ir gana autonomiškai joje veikia. „Nuo vieno asmens autoritetu grįsto vertikalaus vadybos modelio perėjome prie labiau demokratiškos, asmenine darbuotojų iniciatyva bei atsakomybe grįstos vadybos. Ir tai duoda akivaizdžių rezultatų: ne tik meninių, bet ir finansinių“, – pabrėžė J. Sakalauskas.

Praėjusiais metais vyko kone du šimtai teatralizuotų ekskursijų po LNOBT užkulisius, kuriose supažindinama su teatro istorija, veikla, struktūra. Teatro mylėtojų laukė ir akiratį praplečiantys „LNOkalbiai“ intriguojančiomis temomis, pavyzdžiui: „Kas nepasakyta apie „Madam Baterflai“.

LNOBT vis aktyviau įsitraukia į mieste vykstančius renginius: dalyvauta festivalyje „Kultūros naktis“, tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“ ir kt. Teatre vyko atviros architektūros savaitgalio „Open House Vilnius“ ekskursijos.

Pernai pradėta dar viena nauja tradicija: Jūratės Katinaitės monografijos „Karalių kuria aplinka“ pristatymo metu jos pagrindiniam herojui – operos solistui Vaclovui Daunorui iškilmingai suteiktas LNOBT emerito garbės vardas. Teatro Meno taryba jau nusprendė, kad šįmet LNOBT emerito garbės vardas bus suteiktas operos solistei Irenai Jasiūnaitei.

Per metus išaugo ir renginių, į kuriuos LNOBT kvietė savo žiūrovus, skaičius: 2018 m. vyko 143, o 2019 m. – jau 163 renginiai. Itin pasiteisino koncertų kūdikiams ciklas „Muzika mažoms ausytėms“, rengiamas jau antrą sezoną: jis atvėrė teatro duris patiems mažiausiems žiūrovams. Jausdamas socialinę atsakomybę, LNOBT dovanojo spektaklį „Kandidas“ iš visos Lietuvos į metinę šventę suvažiavusiems neįgaliesiems.

2017 m. pabaigoje kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir choreografo Martyno Rimeikio sukurtas baletas „Procesas“ sulaukė tarptautinio pripažinimo ir tapo pirmuoju Lietuvos teatrų spektakliu, pristatytu tarptautinio „Mezzo“ TV kanalo programoje.

Pastatymas jau buvo gyvai rodytas Čekijoje ir Lenkijoje, o netrukus į savo sceną jį žada perkelti Latvijos nacionalinis operos ir baleto teatras Rygoje. Kaip teigė J. Sakalauskas LNOBT aktyviai bendradarbiauja su Baltijos šalimis, bet stinga kontakto su Skandinavijos valstybėmis.

„Praėjusią savaitę LNOBT pirmą kartą buvo surengtas beveik 200 Europos operos teatrų vienijančios tarptautinės organizacijos „Opera Europa“ narių forumas-susitikimas. Į Vilnių iš visos Europos teatrų pasidalinti patirtimi suvažiavo daugiau kaip šimtas prodiuserių, techninių vadovų bei kostiumų, perukų ir grimo meistrų“, – teigia J. Sakalauskas.

Bendradarbiaujant su žymiais užsienio teatrais pristatytos premjeros: Giacomo Puccini opera „Turandot“, kurta kartu su Madrido Karališkuoju teatru, Hiustono Didžiuoju operos teatru, Paryžiaus nacionaline opera bei Toronto „Canadian Opera Company“, ir Wolfgango A. Mozarto opera „Idomenėjas“, kurta kartu su Geteborgo opera. Deja, anot LBNOT komandos, mūsų valstybės įstatymais kooprodukcija yra suvaržyta ir tai – sudėtinga procedūra.

Viena iš LNOBT misijų – pasiūlyti savo kūrėjus Europai ir pasauliui, užauginti žvaigždes, užauginti publiką, prisikviesti išgarsėjusius lietuvius. „Lietuviai tampa net ne visada „įperkami“, kas yra ir džiugu“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

Neseniai įvykusi Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ premjera į teatro sceną po dešimtmečio sugrąžino pasaulyje Lietuvos vardą garsinančią operos solistę Asmik Grigorian. O Vokietijos Sarbriukeno mieste dainuojantis tenoras Algirdas Drevinskas, pasirodęs „Idomenėjo“ spektakliuose, į LNOBT sceną sugrįžo net po 25-erių metų pertraukos.