Kultūra

2020.03.02 20:21

Teisės iš šalies išvykti neturintis Irano režisierius laimėjo pagrindinį Berlyno kino festivalio prizą

DPA2020.03.02 20:21

Savo šalyje įkalinto Irano režisieriaus filmas apie asmens laisvę šeštadienį pelnė pagrindinį šių metų Berlyno kino festivalio prizą – prestižinį Berlinalės aukso lokį.

Nepaklusęs Teherano valdžios draudimams, Mohammadas Rasoulofas sukūrė juostą „Be blogio“ (ang. „There Is No Evil“) – pasakojimą apie asmens laisvę autoritarinio režimo valdomoje šalyje ir mirties bausmės vykdymo moralinę dilemą.

1972 m. gimęs M. Rasoulofas nei filmo premjeroje Berlyne, nei apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo. Jo vardu prizą atsiėmė duktė Baran.

„Šis filmas apie tai, kad žmonės turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus,“ – aiškino M. Rasoulofas, prie Berlyne vykusios spaudos konferencijos prisijungęs išmaniuoju telefonu tiesiai iš Irano.

„Tavo galia slypi gebėjime pasakyti „ne“, – sako viena iš filmo, pasakojančio keturias tragiškai tarpusavyje susijusias istorijas, veikėjų.

M. Rasoulofui pavyko apeiti visa matančias valdžios akis, pateikus paraišką kurti keturis trumpus filmukus skirtingose šalies vietose ir nenurodžius savo pavardės.

Juostos prodiuseris Farzadas Pakas šeštadienio ceremonijos metu dėkojo aktoriams, kurie „rizikavo gyvybe, kad nusifilmuotų šiame filme“.

M. Rasoulofui ne tik draudžiama kurti filmus, jam uždrausta išvykti iš Irano, o 2017 m. buvo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė už „grėsmės nacionaliniam saugumui sukėlimą“ ir „propagandos sklaidą“.

Auksinį lokį ir kitus pagrindinius Berlynalės prizus Holivudo stiliumi surengtoje ceremonijoje Berlyne išdalino iš septynių narių susidedanti žiuri.

Didžiausi pasaulio kino festivaliai nuolat stoja į neakivaizdžią kovą su Teherano vykdoma filmų kūrėjų persekiojimo politika, įteikdami jiems pagrindinius prizus arba kviesdami tapti komisijų nariais.

Žiuri taip pat pagerbė JAV kino režisierę Elizą Hittman, sukūrusią paauglės nėštumo nutraukimo dramą „Niekada, retai, kartais, visada“ (angl. „Never Rarely Sometimes Always“), pelniusią antrą pagal svarbą Berlynalės padovanojimą – Didįjį žiuri prizą.

„Tai gyvenimo etapas, kurį pereina daugelis moterų visame pasaulyje,“ – kalbėjo E. Hittman filmo peržiūros Berlyne proga surengtoje spaudos konferencijoje.

Anot E. Hittman, filmas, su kuriuo ji subrendo, yra „savalaikė juosta, aktuali istorija“, JAV aukščiausiajam teismui ruošiantis persvarstyti teises į nėštumo nutraukimą.

Prizas už režisūrą – Berlynalės sidabrinis lokys – įteiktas Pietų Korėjos režisieriui Hongui Sangsoo už juostą „Bėganti moteris“ (angl. „The Woman Who Ran“), pasakojančią apie povandenines jo gimtosios šalies visuomenės sroves.

Hongo Sangsoo pergalė dar kartą užtvirtino sėkmingą Pietų Korėjos kino kūrėjų pasirodymą festivaliuose, prisimenant „Oskarą“ ir praėjusių metų Kanų kino festivalio Auksinę palmės šakelę pelniusį Bongo Joon-ho „Parazitą“ (angl. „Parasite“).

Geriausia aktore pripažinta vokietė Paula Beer už vaidmenį Christiano Petzoldo abstrakčioje romantinėje pasakoje „Undinė“ (angl. „Undine“).

Sidabrinis lokys už geriausią vyro vaidmenį atiteko Romoje gimusiam aktoriui Elio Germano, įkūnijusiam šveicarų kilmės dailininką ir vienišių Antonio Ligabue režisieriaus Giorgio Diritti juostoje „Paslėpti“ (ital. „Volevo nascondermi“).

Atsiimdamas apdovanojimą E. Germano sakė, kad norėtų „šį prizą dedikuoti visiems, kurie jaučiasi marginalizuoti ir atstumti.“

39 metų E. Germano taip pat vaidino Damiano ir Fabio D`Innocenzo juostoje „Blogos pasakos“ (ital. „Favolacce“). Italų režisierių duetas pelnė Berlynalės sidabrinį lokį už geriausią scenarijų juostai apie viduriniosios klasės romiečių paslaptis ir melus.

Sidabrinis lokys už geriausią operatoriaus darbą įteiktas vokiečių operatoriui Jurgenui Jurgesui, sukūrusiam kinematografiją kontraversiškai rusų režisierių Iljos Chržanovskio ir Jekaterinos Ortel juostai „DAU. Nataša“.

Vertinimo komisijai vadovavęs „Oskaro“ laureatas britų aktorius Jeremy Ironsas šį filmą apibūdino kaip „išskirtinį projektą“, kurio aktoriai, siekiant atkurti sovietinio gyvenimo realybę, buvo izoliuoti nuo juos supančio pasaulio.

J. Ironsas pridūrė, kad „žiuri pasidalino į dvi stovyklas,“ nes filme yra keletas smurto scenų.

Berlynalės organizatoriai taip pat sulaukė grupelės rusų žurnalistų kritikos už filmo rodymą, nes Rusijoje ši juosta priskirta pornografijai ir uždrausta.

Prizu Berlyno kino festivalio 70-mečio garbei apdovanotas prancūzų režisierių dueto Benoit Delepine ir Gustave Kerverno juosta „Ištrinti istoriją“ (pranc. „Effacer l'historique“), pasižyminti sąmojingu požiūriu į gyvenimą šiame skaitmeniniame amžiuje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt