Kultūra

2020.03.02 19:39

Kauniečiai siūlo pašte įkurti architektūros muziejų, bet vietinė valdžia idėjos nepalaiko

Jūratė Anilionytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2020.03.02 19:39

Praėjusių metų pabaigoje buvo daug diskusijų, ką su daryti su Kauno ir Klaipėdos buvusiais paštais – jų neleista parduoti aukcionuose ir dabar visuomenė yra raginama siūlyti, kas tuose pastatuose galėtų įsikurti. Kauniečiai pastate siūlo įkurti architektūros muziejų. „Taip būtų išspęstos net dvi problemos“, – įsitikinęs architektas Audrys Karalius.

Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė kalbėjo, kad „pašte galėtų įsikurti šeimininkas, kuriam iš tikrųjų rūpėtų tas pastatas, kuris turėtų tvarius finansavimo šaltinius ir jį galėtų įveiklinti.“ Pasak jos, šiuo metu klausomasi visuomenės idėjų, ką būtų galima įkurti šiame pastate.

„Taip pat bus ieškomas tvarus finansavimo šaltinis. Ir šios visos idėjos bus perduotos tarpinstitucinei grupei, kuri yra sudaryta tiek iš Susisiekimo ministerijos, tiek iš Kultūros ministerijos, Prezidentūros, Vyriausybės atstovų. Ši grupė turėtų pamatyti kelią, kuriuo galėtų eiti Kauno pašto pastatas.“

Pašnekovė akcentavo, kad didžiausios investicijos turėtų būti skirtos tam, kad pašto pastato būklė neblogėtų. Tam prireiktų maždaug kelių milijonų eurų.

V. Budrienė įsitikinusi, jog atkurti tokį paštą, koks jis buvo, nėra prasmės, tačiau pastate galėtų atsirasti „filatelijos ar suvenyrinė parduotuvėlė, kurioje būtų galima kaip senais gerais laikais išsiųsti laiškus ar mažiuką siuntinuką“.

Grupės „Paštininkai“ narys ir architektas A. Karalius teigė: „Visi turbūt supranta, kad architekto Felikso Vizbaro kurti Kauno pašto rūmai yra vienas ypatingiausių architektūrinių objektų Lietuvoje.“ Pastatui suteiktas kultūros paminklo statusas ir jis yra įtrauktas tarp kandidatų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Architektas įsitikinęs, kad siūlymas Kauno centrinį paštą paversti architektūros muziejumi išspręstų dvi problemas. „Paštui kaip technologinio objekto šito pastato nereikia, jis yra nefunkcionalus. Pakankamai argumentuotai tai jau mums įrodyta. Tačiau 2006 metais bravūriškai uždarytas Lietuvos architektūros muziejus vieną kartą turi atgimti ne tik Kultūros ministerijos popieriuose, bet ir de facto“, – komentavo A. Karalius.

Jo nuomone, Lietuvos architektūra turėtų būti transliuojama pasauliui iš „vertingiausio objekto – tai yra iš Kauno modernizmo periodo ir būtent iš Vizbaro pašto. Čia laimėtų ir Lietuva, ir pats pastatas, ir konkrečiai Lietuvos architektūra. Šiuo metu ji kaip benamė – vienintelė kūrybinė šaka, neturinti muziejaus.“ Anot architekto, trūksta tiktai nedidelės politinės valios, nes techniškai tai yra nesudėtinga.

Kauno miesto savivaldybės Tarybos posėdžio balsavimas parodė, jog ši idėja jų neįtikino. Tačiau A. Karalius teigė: „Galime tiktai eilinį kartą apgailestauti, kad architektūra Kauno valdžiai yra neįdomi ir nereikalinga, bet mes kalbame apie nacionalinį Lietuvos architektūros muziejų, tad čia šiek tiek aukštesnis rangas negu parapiniais miesto reikalai.“ Anot jo, iki detalių suprojektuotas ir realizuotas bei išlaikęs autentiką pastatas turi atlikti svarbią funkciją.

Rytoj – diskusija apie tai, kuo turėtų tapti Klaipėdos paštas, vyks uostamiestyje.

Plačiau – reportaže:

Laba diena, Lietuva. Kauno centrinio pašto ateitis: neleidus parduoti aukcionuose, kauniečiai jame siūlo įrengti architektūros muziejų