Impresionistų menas į Prancūzijos parodas visada traukia minias, bet šiandien Paryžiuje atidaroma paroda siūlo į jį pažvelgti kitaip, trijų matmenų erdvėje. 20-ies menininkų darbai, kuriuos šiaip jau surinkti į vieną vietą būtų labai sunku, atgyja kaip projekcijos ant galerijos sienų.
Kaip impresionistų meną paskatino virpanti šviesa, taip ir šioje parodoje įspūdį kuria šviesa, 3300 kvadratinių metrų šviesos. Ši erdvė, užpernai atidaryta buvusioje gamykloje, taip ir vadinasi – „Šviesos ateljė“.
O viskas prasidėjo ten, kur šviesa įspūdinga, – Pietų Prancūzijoje. Pirmoji tokia erdvė atidaryta buvusioje kasykloje Provanse prieš aštuonerius metus ir unikalūs pasirodymai sulaukė milžiniško pasisekimo. Filialas jau atidarytas Pietų Korėjoje, balandį dar vienas atvers duris Bordo.
„Culturespaces“ įkūrėjas Bruno Monnier komentavo: „Kaip matote, tai jau savaime meno kūrinys, kuriame muzika derinama su vaizdais. Tai ne šiaip diorama, kur vienas po kito rodomi paveikslai. Tai tikras kūrinys – viskas sukasi apie šių tapytojų kūrinius, jie pasiekia labai plačią publiką.“
Naujausia paroda, pavadinta „Kelionės aplink Viduržemio jūrą“, seka 19-ojo amžiaus pabaigos tapytojų keliones saulės išbučiuoto regiono link. Iki tol tapę palyginti niūriose Paryžiaus apylinkėse ir vėjuotoje Normandijoje, išplėtojus geležinkelių tinklą, jie patraukė į pietus, į Žydrąjį krantą ir Italiją, kur spalvos ryškesnės, bet išblukintos intensyvios saulės.
Todėl ši kelionė nuo šiaurės, kur Claude`as Monet savo sode prie Paryžiaus tapė vandens lelijas, o Pierre Auguste Renoiras – šokį Monmartro „Moulin de la Galette“, į pietus, kur įkvėpimo vėliau sėmėsi ir Marcas Chagallas, Henri Matisse`as, ir Camille`is Pissarro.
„Tai paroda, kuri mus veda nuo impresionistų paveikslų iki šiuolaikinių paveikslų Viduržemio jūros paplūdimiais, kur jūros ir dangaus spalvos, rusva kaimelių spalva labai įkvėpė tapytojus nuo maždaug 1880-ųjų iki 1970-ųjų“, – pasakojo B. Monnier.
Jis sako, kad skaitmeninė technologija leidžia suburti draugėn tai, ko kitaip tikriausiai nepavyktų – 500 po pasaulį išbarstytų paveikslų. Antai vien C. Monet vandens lelijų paveikslai eksponuojami ne tik kitoje Paryžiaus pusėje, bet ir Jungtinių Valstijų, Škotijos, Japonijos ir Egipto muziejuose.
Plačiau – reportaže:
