Antradienį menininkas Evaldas Jansas atidarė savo kūrinių parodą „Epitafijos: mano 90-ieji“, kuria mezga dialogą su MO muziejuje dar savaitę veiksiančia paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“.
Savo muziejaus logotipu jis pasirinko savo paveikslo fragmentą – morką, referuodamas į MO muziejaus pavadinimą (MOrka). „Toje MO parodoje: artefaktai, turgaus rekvizitai, tašės, o menininkų kūrinių buvo tik ketvirtadalis ar penktadalis. Nors Lietuvos dailėje paskutinis 20 amžiaus dešimtmetis buvo milžiniškas šuolis į tarptautinę areną, tai neatspindėta“, – komentavo E. Jansas.
Menininkas kviečia į jo iniciatyvą žvelgti su humoru: „Neturiu pretenzijų į muziejininkystę. Aleksandravičius yra pasakęs – vietoje to, kad tauta puoselėtų individus, ugdo privatizmą.“ Pasak menininko, muziejus atsirado iš liūdnos situacijos – po parodos Šiauliuose jis neturėjo, kur grįžti, nuomos studijai kainos autoriui atrodė gerokai per didelės: „Šaukia visi apie kultūrą, o jokios kultūros politikos nėra“. Prisiglaudęs draugo rūsyje „Paviljone“, jis čia pat įkūrė muziejų.
Pirmojoje parodoje matome E. Janso 20 a. 9 dešimtmečio kūrinius ir jų dokumentaciją: performansai, videoperformansai, instaliacijos. Paroda veiks kelis mėnesius.
Paroda atidaryta 1998 metais atlikto performanso „Savo sultyse“ interpretacija. Menininkui talkino aktorė Kristina Švenčionytė. Iš E. Janso aktorė švirkštu paėmė kraujo ir savo krauju menininkas „pašventino“ muziejaus sieną bei ant jos užrašytą kūrybinį kredo. Citatoje autorius pasisako, kad menas menui jo nedomina.
Kiekvieną antradienį muziejuje planuojamos performanso laboratorijos su muzikantais, poetais, dailininkais.
Kitose „Janso muziejaus“ parodose planuojama kviesti ir kitus autorius eksponuoti kūrinius. Prioritetas bus teikiamas kritiškumui, ir minties, ir formos ekspresijai – paveikiems kūriniams.
