Sekmadienį Vilniaus knygų mugėje rašytojai Jurgai Tumasonytei už apsakymų knygą „Undinės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) įteikta dvyliktoji Jurgos Ivanauskaitės premija.
J. Tumasonytė (g. 1988 m. ) – trijų knygų – „Dirbtinė muselė“ (2011), „Knygyno istorijos“ (2018), „Undinės“ (2019) – autorė. Už debiutinę knygą „Dirbtinė muselė“ 2012 m. jai paskirta Kazimiero Barėno premija.
Novelių knyga „Undinės“ – trečioji J. Tumasonytės knyga, 2019 m. patekusi į Metų knygos rinkimų penketuką.
Literatūros tyrinėtoja, kritikė ir komisijos narė Donata Mitaitė kalbėjo: „Knygą buvau skaičiusi anksčiau ir antrą kartą skaitant, man ji pasirodė daug įdomesnė nei pirmą kartą. Tai retai atsitinka, tai – knygos kokybės liudijimas.“
Pasak D. Mitaitės, knygos autorė turi realistės akį, tekstuose fiksuojamos visuomenės socialinės problemos: „Ji literatūroje visiškai yra nesentimentali. Ir man tai labai patinka.“
Poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Aušra Kaziliūnaitė atviravo: „Jurgą aš pažįstu gana gerai. Tiek kaip žmogų, tiek kaip rašytoją. Man buvo malonu sekti jos, kaip rašytojos, brendimo procesą. Jurga nuėjo tikrai nemažą kelią, jos knygos pasižymi stipria vaizduote, labai sudėtingomis temomis.“
Anot poetės, dabar J. Tumasonytė rašo dar drąsiau, yra pasiekusi meistriškumo aukštą lygį. „Skaityti šią knygą bus malonu visiems, kuriems patinka gurmaniška lietuvių literatūra.“
Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė teigė: „Norėjome, kad Jurga Ivanauskaitė savo angelo sparnu paplekšnotų vienam kitam bendrakeleiviui. Per 12 metų nebuvo literatūrinė kartelė premijos pretendentams nuleista. Tai premija, veikianti kaip kūrybos katalizatorius. Linkiu Jurgai Tumasonytei sklandaus literatūrinio kelio.“
J. Ivanauskaitės sesuo, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Radvilė Racėnaitė įteikė laureatei drambliuką ir tarė: „Jurga Ivanauskaitė buvo priskiriama lietuviškojo magiškojo realizmo, siurrealizmo pradininkams, o su šiais žanrais siejama ir Tumasonytė. Skaitant man buvo įdomiausias tas perėjimas iš realybės į magiją – tarsi undinei suraibuliavus vandenį. Knygos vaizdiniai vis nepalieka, vis aidi.“
Pačios J. Tumasonytės kalba priminė literatūrinį grožinį kūrinį: „Būtų paprasčiau kalbėti, atsiimant nelabai mėgstamo rašytojo premiją. O apie Jurgą Ivanauskaitę man kalbėti drovu. 2004-aisiais šešiolikmetė Tumasonytė persipiešia knygos „Placebas“ viršelio skeletus. Jurga Ivanauskaitė jai atrodo įdomi ir raunanti stogą. Tumasonytė svajoja, kad pasakys Jurgai Ivanauskaitei ką nors pritrenkiančio, bet nebespėja.“
Laureatė tęsia: „Pirmame kurse Tumasonytė stengiasi būti kuo panašesnė į Jurgą Ivanauskaitę. Tumasonytė rašo kursinį darbą apie Ivanauskaitės kūrybą. Ilgainiui pradeda atrasti savo vietą. Nori būti provokuojanti ir įžūli. Rašo bakalaurinį darbą apie maištą literatūroje. Žvelgdama į Kauno marias, pradeda įsivaizduoti undines. Tikrai švelniai tardyčiau Jurgą Ivanauskaitę, ką ji mano apie mano literatūrą.“
Laureatę pasveikino ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos direktorė Giedrė Šorienė.
Knyga taip pat buvo įtraukta į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudarytą Kūrybiškiausios knygos dvyliktuką. Lietuvos literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Jurgutienė komentavo: „Jos personažai yra paprasti žmonės – vaizduojamas šiuolaikinis kasdienis gyvenimas. Bet ji kaip čiuptuvais užgriebia mūsų gyvenimą ir jį parodo. Ji tiesiog fotografuoja žodžiu.“
Pasak literatūros tyrinėtojos, J. Tumasonytė sužaidžia tuo, kad žmogaus gyvenimas yra ne tiktai tai, ką gyvename, bet ir tai, ką galvojame, svajojame: „Autorė parodo, kad tai yra mūsų gyvenimo sudedamoji dalis. Įdomios novelės, leidžiančios pamąstyti apie dabartinį žmogų.“
Anot poeto, vertėjo Mariaus Buroko, „skaitant šiuos apsakymus, ieškant bendro jiems įvaizdžio, mintyse iškyla iš pirmo žvilgsnio painios, bet darnios sistemos: tankus kapiliarų tinklas, sudėtingi audinio raštai, žmonių gyvenimų šokis. Visa, kas atrodo kaip stebuklas, kasdienybės stebuklas – smulkūs, bet svarbūs įvykiai, tarpusavio santykiai, gyvybės knibždėjimas. Pagautas taikliai ir jautriai. Turbūt tai šioje knygoje svarbiausia“.
J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme.
Šiemet premijai taip pat buvo pasiūlyti: Simonas Bernotas (eilėraščių knyga „Reivas“), Narius Kairys (romanas „Toliau nei vandenynas“), Virginija Kulvinskaitė (Cibarauskė) (knyga „kai aš buvau malalietka“), Marius Povilas Elijus Martynenko (knygos „Be penkių minučių pasaulio pradžia“, „Praeis“ ir „Mirtingumo įrodymai“), Kotryna Zylė (romanas „Sukeistas“) ir Aistis Žekevičius (eilėraščių knyga „Maratonas“).
Vertinimo komisijoje dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos deleguoti atstovai Laimantas Jonušys ir Renata Šerelytė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto nariai Solveiga Daugirdaitė ir Donata Mitaitė bei J. Ivanauskaitės mama Ingrida Korsakaitė. Premijos mecenatė – leidykla „Tyto alba“.
