Šiaulių dramos teatre – drąsi garsaus šiuolaikinio Rusijos dramaturgo Michailo Durnenkovo pjesės „Ežeras“ interpretacija. Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklyje pasakojama didelių vilčių žlugimo istorija, neatskiriama ir nuo politinio konteksto.
Pirmą kartą Šiauliuose spektaklį statantis režisierius ruošia provokuojantį reginį pagal Rusijos dramaturgo Michailo Durnenkovo pjesę „Ežeras“. Režisierius, pasitelkdamas humorą, gvildena rimtas temas, jaučiamos karo Ukrainoje, organų donorystės, šeimos krizės, bejėgiškumo, dvasinių problemų užuominos.
Spektaklio veiksmas prasideda, kai Rusijos užmiesčio sodyboje prie ežero susiburia nedidelė draugų kompanija. Tuomet išnyra veikėjų praeities istorijos bei neišsipildžiusių lūkesčių demonai.
„Jų buvime išlenda baimės ir pabaigos nuojauta: arba aš, kaip gyvas padaras, baigsiuosi, arba aš baigsiuosi kaip meilės objektas, arba kaip mama, tarkime, kad antai mirs mano vaikas ir aš nebebūsiu mama, kaip aš gyvensiu toliau. Ir visa tai vyksta neprikišamame dabartinių įvykių Rusijoje fone“, – pasakojo režisierius A. Jankevičius.
Pasak režisieriaus, jo spektaklis – apie kartą, kuri augo, kai skilo Sovietų Sąjunga. Atskleidžiama ir šiuolaikinės Rytų Europos vidurinės klasės moralė.
„Mano kūnas tos patirties neturi, aš galiu smegenimis išmąstyti. Mes pjesėje ieškome, kas mums yra artima. Vis tiek kažkokie dalykai yra ir mums artimi, nes Lietuva turi žaizdų, ir tai justi“, – savo scenos išgyvenimais dalijosi aktorė Gabrielė Ladygaitė.
Aktorius Dalius Jančiauskas pabrėžė, kad spektaklyje yra nemažai politikos, kas, anot jo, yra šiek tiek pavojinga.
„Visada politikoje yra daug nuomonių ir gali daug kam nepatikti. Bet tai galbūt yra labai gerai – iškelti problemas ir sukelti diskusiją“, – sakė jis.
„Ežero“ premjera Šiauliuose – sekmadienį.
