Kultūra

2020.02.21 22:20

Knygų mugėje – Mao Dzedongo „Maža raudona knygelė“: ekspertai įžvelgia pavojų, tačiau leidykla jo nemato

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.21 22:20

Knygų mugėje Vilniuje galima nusipirkti Mao Dzedongo „Mažą raudoną knygelę“, su kuria kišenėje per kultūrinę revoliuciją chunveibino būriai žudė ir persekiojo dešimtis milijonų Kinijos inteligentų, turtingesniųjų ar tiesiog kitaminčių. Propagandos ekspertai sako, kad smurtą skatinančios knygos pavojingos ir šiandien. Leidyklos atstovė atkerta, kad pavojingų knygų nėra.

M. Dzedongo totalitarinis režimas – ko gero kruviniausias pasaulyje. Jis pražudė dešimtis milijonų piliečių. Per kultūrinę revoliuciją, kai baudžiamieji būriai žudė inteligentiją, milijonus kitaminčių, Kinijos respublikos įkūrėjo citatų rinkinį, vėliau pavadintą „Maža raudona knygele“, buvo galima rasti kiekvieno chunveibino kišenėje. Turėti ją buvo privaloma.

Knygų mugėje – ir Mao Zedongo „Maža raudona knygelė“: leidyklos atstovė atkerta, kad pavojingų knygų nėra

„Mažą raudoną knygelę“, kurioje rašoma, kad kiekviena politinė galia prasideda nuo šautuvo vamzdžio, pirmą kartą lietuvių kalba galima rasti Vilniaus knygų mugėje, leidyklos „Obuolys“ stende.

Leidyklos „Obuolys“ projektų vadovė Daiva Sasnauskienė sako, kad jie svarstė išleisti ir nacių biblija vadinamą Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“ („Mano kova“).

„Tai yra knygos, kurių tiražai labai dideli visame pasaulyje. Žmonėms tai yra įdomu ir tikrai garantuoju, kad tie, kurie imasi neonacizmo idėjų ar kitų, jie knygų neskaito. Skaito žmonės, kuriems įdomūs istoriniai posūkiai. Knygos pavojaus nesukelia. Pažinimas apskritai pavojaus niekada nesukelia“, – tikina ji.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis sako, kad leidykla elgiasi neatsakingai, nes Kinijos komunistinį smurtą aiškinusi propagandinė knyga pavojinga ir šiandien.

„Ši knyga neskatina tautinės, rasinės ar religinės nesantaikos, nes ji kviečia kovoti tik su klasėmis – su buržujais, su turčiais, tačiau būdas, kuriuo kviečiama kovoti, yra žiaurus. 100 nusipirks (šią knygą – LRT.lt), 10 skaitys, kiti numes iš karto. Iš tų 10, kurie skaitys, aštuoniems bus nelabai įdomu, o du ir bus paveikti“, – tikina profesorius.

G. Mažeikis sako, kad istoriniais tikslais panašias knygas galėtų leisti mokslų taryba su išsamiais, tikrąją padėtį atskleidžiančiais ir propagandinį efektą sumažinančiais, specialistų komentarais, kaip daro Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija.

„Mažų mažiausiai Seime turėtų būti apsvarstyti šie klausimai dėl knygų, kurios galimai susikerta su Lietuvos įstatymais dėl komunistinių ir fašistinių simbolių platinimo ir galimai susikerta su smurto ir kitų dalykų skatinimu“, – teigia G. Mažeikis.

Tačiau istorikas, parlamentaras Arvydas Anušauskas su G. Mažeika nesutinka.

„Ideologinių leidinukų leidyba yra pačių ideologų arba juos remiančių reikalas. Šiuo atveju už šio leidinio stovi Kinija su visa jos komunistine ideologija. Aš manau, kad tik jie ir tegali būti suinteresuoti tokio leidinio sklaida, bet tai nėra mūsų svarstymo objektas“, – sako A. Anušauskas.

Tačiau su tokia nuomone nesutinka leidyklos „Obuolys“ projektų vadovė

„Juokaujate, jos niekas neremia. Ji – laisvo naudojimo internete“, – tikina ji.

„Obuolio“ leidykla neigia, kad prie „Mažos raudonosios knygelės“ išleidimo lietuviškai kaip nors prisidėjo Kinijos ambasada ar Vilniaus Universiteto Konfucijaus institutas.