Kultūra

2020.02.22 17:04

Kristina Sabaliauskaitė: mes nepažįstame Rusijos, nes tingime ja domėtis

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.02.22 17:04

Trečiąją Knygų mugės dieną didžiulio lankytojų dėmesio sulaukė Kristinos Sabaliauskaitės knygos „Petro imperatorė“ pristatymas LRT salėje. Šeštadienio popietę LRT salė buvo tokia sausakimša, kad vargiai galėjai įkvėpti. Į susitikimą su autore susirinkę gerbėjai spaudėsi prie scenos ir praėjimuose.

„Laba diena, visi susirinkę. Nors žodis „susirinkusieji“ nelabai tinka. Sveiki, visi susikimšusieji čia, – pasisveikino renginį vedęs istorikas Tomas Vaiseta. – Švelnus kentėjimas yra vertas to.“

Pirmą kartą tokią susispietusią minią išvydo ir pati knygos „Petro imperatorė“ autorė. Rašytoja tikino, kad gerbėjų būriu nesiskundusi ir anksčiau, tačiau tai, ką mato Knygų mugėje, – viršijo visus jos lūkesčius.

Nors pirmoji dilogijos dalis „Petro imperatorė“ pasirodė šių metų rugpjūtį, visgi K. Sabaliauskaitė sako, kad apie kūrinį lengviau kalbėti, kai nuo jo pasirodymo praeina šiek tiek laiko, emocijos susiguli.

„Dar laukia antroji dalis, tai aš pati esu vis dar procese. Jausmai paaiškėja tada, kai knyga arba knygos gimsta, šiek tiek susiguli ir tu gali į jas žiūrėti iš distancijos. Aš vis dar esu tame pasaulyje, kuris turi labai daug ir grožio, ir vilties, ir nevilties. Visa tai bandau parodyti ir pavaizduoti“, – sakė autorė.

Pristatomoje knygoje vaizduojama prievarta prieš civilius žmones, prieš vaikus ir moteris, moterų teisių nebuvimą, karą. Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad visa tai aktualu ir šiandienos žmogui: šiandien minias guldo ne maras, o koronavirusas, karo veiksmų niokojami Ukrainos Rytai, o moterys vis dar dažniausiai uždirba mažiau nei vyrai.

„Tas juodumas žmogiškosios prigimties, tas pasaulio blogio gaivalas, jis niekur nedingsta ir yra visą laiką kartu su mumis. Lygiai taip pat, kaip kultūrinės sienos, kultūriniai pasiskirstymai, kurie buvo aktualūs tada, tebėra aktualūs šiandien“, – sakė K. Sabaliauskaitė.

Kada pasirodys knygos antroji dalis, autorė neatsklaidė. Anksčiau buvo minėta, kad knyga turėtų pasirodyti dar šiais metais.

Petras I – ir monstras, ir modernus valdovas

Autorė ne kartą įvairiuose interviu nuo knygos pasirodymo yra minėjusi, kad tarp idėjos parašyti apie Jekateriną I iki šviežiais dažais kvepiančios knygos driekiasi dešimtmetis. Daugiausia laiko pareikalavo autentiškų šaltinių tyrinėjimas, mokslinių publikacijų, studijų skaitymas.

Sabaliauskaitė: prigimties juodumas ir pasaulio blogio gaivalas niekur nedingsta – jis visą laiką kartu su mumis

„Kiek tyrimų nueina kiekvieną romaną, kiek yra šaltinių skaitymo... Kad parašyčiau puslapį, kuriame noriu paminėti kokią nors konkretybę arba detalę, aš kelias ar keliasdešimt knygų turiu perskaityti, kad žinočiau, kaip toje epochoje viskas funkcionavo“, – tikino romano autorė.

Už kai kurių konkrečių detalių, Rytų kultūrai būdingų reiškinių vaizdavimą K. Sabaliauskaitė kritikuota ne kartą. Esą Rusija parodyta kaip žiaurus, neišprusęs, tamsus, alkoholiu ir žvėriškumu persmelktas kraštas, nė iš tolo nepanašus į Dostojevskio ar Tolstojaus Rusiją.

„Mano atveju rašant „Petro imperatorę“, ką reikėjo padaryti pirmiausia, reikėjo pamiršti Dostojevskio Rusiją, Čechovo Rusiją, Tolstojaus Rusiją, visą tą kultūrinį lobį, kurį sukūrė ši tauta, ši šalis ir kuris mums iškart iškyla kaip vaizdinys, kai mes tariame žodį „Rusija“. (...) Aš turėjau nueiti į tą laikotarpį, tuos metus, kai viso to nebuvo. Tą aš supratau remdamasi šaltiniais“, – sakė rašytoja.

Rašydama „Petro imperatorę“ autorė rėmėsi Petro I epochos amžininkų atsiminimais, aprašymais. Kai kurie caro gyvenimo epizodai taip tiksliai dokumentuoti, kad K. Sabaliauskaitė sako žinanti, ką Rusijos galva veikė tam tikros dienos tam tikrą valandą.

Apskritai iš akademinę valandą trukusio pokalbio pirma dalis buvo paskirta Petrui I. Tai kiek neįprasta, nes iki šiol pristatinėdama knygą K. Sabaliauskaitė akcentuodavo dilogijos pagrindinę heroję – Jekateriną I.

Tai buvo stiprios, protingos, seksualios moters pavyzdys. Moters, kuri žiauriame, vyrų valdomame, papročių sukaustytame pasaulyje kartais alkūnėmis, o kartais tyliu užsispyrimu ir tvirtybe skynėsi kelią imperatorienės sosto link.

Tačiau Knygų mugėje autorė atviriau prabyla apie Petrą I, ekscentrišką valdovą, kartu žavintį ir bauginantį. Petrą, kuris bręsta ir kyla iš pelkės, kaip pats Sankt Peterburgas.

„Ir tada pamatai vaizdą visiškai kitokį, negu mes esame linkę įsivaizduoti. Pamatai Peterburgą, kuris tuo metu kyla iš pelkių. Pirmieji trobesiai mediniai, padaryti bet kaip. (...) Tu pamatai, kaip miestas, tarsi golemas iš tų pelkių, medinių rąstų ima kilti ir po truputėlį formuotis į Peterburgą, kurį mes žinome šiandien.

Tas užgimimo momentas yra žiaurus, brutalus, kaip, turbūt, ir visi gimdymai. Nieko ten rožinio ir romantiško nėra, bet tas užgimimo momentas mane labai domino. Ir labai domino mentaliteto užgimimo momentas, kaip caras iš smalsaus jaunuolio, kuris per gyvatvores važinėja su karučiais ir šaudo į portretus, galų gale susiformuoja į valdovą, kuris šiandien istorikų laikomas didžiuoju modernizatoriumi“, – knygos pristatyme kalbėjo K. Sabaliauskaitė.

Vis dėl to toks Rusijos kultūrinis kitoniškumas stebina dalį skaitytojų ir kritikų, kelia jų nepasitenkinimą. Anot autorės, tai yra ne kas kita, kaip išsilavinimo stoka.

„Mes gyvename šalia Rusijos, bet visiškai nepažįstame jos kultūros ir ja nesidomime“ – įsitikinusi K. Sabaliauskaitė. Ji pabrėžė, kad dalis įvaizdžio lietuvių sąmonėje suformuota dar nuo sovietmečio, nors per pastaruosius dešimtmečius atsirado daug prieinamos informacijos apie rytų kaimyno kultūrą, jos virsmą.

„Priekaištai atskleidė neišprusimą ir tingėjimą domėtis“, – teigė K. Sabaliauskaitė.

T. Vaisetai pasiteiravo, kodėl autorė knygoje taip tikroviškai vaizduoja Rusiją, o Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) – vienos liaupsės.

Esą knygoje „Petro imperatorė“ galima rasti labai gražių Lietuvos kaimo vaizdinių: žvejų namukus baltomis nėrinių užuolaidomis ir gėlynais, vakarietiškais LDK didikų rūmais. Autorė sako, kad į LDK vaizdavimą reikėtų žiūrėti ne istoriko, o literatūros skaitytojo akimis. Tai yra kartu ir pačios Jekaterinos sielos veidrodis.

„Ji staiga atsiduria kultūroje, kuri yra baisi, ir tas mitas apie jos kilmę yra vienintelis šapas, už kurio ji gali užsikabinti ir neišprotėti“ – sakė autorė.

Panašiai, anot K. Sabaliauskaitės, šiandien elgiasi į Didžiąją Britaniją emigravę lietuviai, kurie idealizuoja savo kilmę.

K. Sabaliauskaitės dilogijos „Petro imperatorė“ pirmoji knyga išleista praėjusių metų rugpjūtį. Pirmasis leidimas buvo išgraibstytas knygai dar nepasiekus prekybos lentynų. Per pusę metų yra išleisti šeši šios knygos leidimai, pasiektas 70 tūkst. egzempliorių tiražas.