Kultūra

2020.02.18 19:45

Arkadijus Vinokuras naujuoju romanu nori įspėti Lietuvą apie nacionalizmo diktatūrą

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.02.18 19:45

Apžvalgininkas, žurnalistas Arkadijus Vinokuras išleido aštuntą knygą. „Taksi Kristaus išpažintis“, parašyta 9 mėnesius dirbus taksistu, anot autoriaus, perspėja apie lietuviško ultranacionalizmo pavojų. Politines aktualijas stebintis skaitytojas atpažins kai kuriuos nūdienos Lietuvos veikėjus. 

A. Vinokuras ne vienoje žiniasklaidos priemonėje yra pasakojęs, kad kurį laiką neturėjo jokių projektų, išsisėmė ir tam, kad neišeitų iš proto, ryžosi sėstis prie taksi automobilio vairo.

„Nieko nėra baisiau kaip mirti iš nuobodulio. Ir kai pribręsti kuriam nors veiksmui, turi jį padaryti“, – per romano sutiktuves Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje sakė autorius.

Anot jo, kartą į jo vairuojamą automobilį įsėdo protestantų pastorius. Jiedu pradėjo kalbėtis religinėmis temomis. Po to susitikimo A. Vinokurui ir kilo sumanymas pradėti knygą, pavadinti ją „Taksi Kristaus išpažintis“.

„Ši knyga yra apie niekada neklystančius, neturinčius ydų vilniečius ir tobulą Vilnių. Jie tobulai meluoja, tobulai sukčiauja, tobulai nekenčia. Tačiau knyga skirta ne tobuliems vilniečiams, o labiau apsimetėliams, veidmainiams ir apsišaukėliams“, – sako romano autorius.

Knygos pasakojimas aprėpia 30 metų. Arba 66 paties autoriaus metus. Jis sukūrė personažą, pensininką taksistą, kuris ne savo noru tampa Kristumi. Vieną naktį pabunda išgirdęs Tėvo balsą: „Tu ne šiaip sau pensininkas ar vairuotojas, tu – Kristus.“

Autorius knygą vadina fantasmagorinė autobiografija, nes daugelį dalykų sukūręs iš savo patirties. Žvelgiama į praeitį, vaikystę, jaunystę, nes tarp personažų yra tėvas – dangiškasis ir žemiškasis. Taip pat perteikiamos Stokholmo, Kauno, Vilniaus patirtys. Romane išsitenka ir trys pjesės – drama, komedija ir farsas.

Autoriaus pasakojimą persmelkia politinės Lietuvos aktualijos. Politinės realijos, anot knygos pristatymo vedėjo Žydų bibliotekos vadovo Žilvino Beliausko, knygoje yra išrėkiamos – netrūksta kategoriškumo, kategoriško žinojimo, teigimo, tvirtinimo, netiesioginio nuteisimo.

A. Vinokuras atsakė, esą gyvenimas kartais būna juokingas, absurdiškas. „Šia knyga perspėju apie artėjantį blogį, Vakarams gresiančią diktatūrą. Net Švedijai ji gresia. Ir Lietuvoje galvą kelia siauras primityvus nacionalizmas, išreiškiamas tik neapykanta kitam, o ne meile savo kraštui. Iškeliamas vienintelis aspektas – žydai, lenkai, rusai puola“, – piktinosi knygos autorius.

Sovietmečiu A. Vinokuras buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę, nes su draugais buvo subūręs pogrindinę Baltijos jaunimo antisovietinę organizaciją.

„Dabar matau tas pačias tendencijas – daugelis pasiilgo stiprios rankos. Noreika, Škirpa – aukštinami. 20 000 žuvo už Lietuvos laisvę, tačiau ar matome šių didvyrių pavardes gatvių, aikščių pavadinimuose? Dėl šios priežasties ir negaliu tylėti. Nes diktatūrą nuo demokratijos skiria amžinybė, o priešingai – vos vienas žingsnis“, – pabrėžė knygos autorius.

Taksi Kristus knygoje nukryžiuojamas ant lošimų stalo. Tiksliau, priklijuojamas. Šiam veiksmui naudoti klijus „Moment“ pasiūlo „Senukų“ savininkas, turintis radijo stotį.

Apskritai dauguma kūrinio prototipų lengvai identifikuojami. Į romaną įsiveržia Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Valmontas Folksvagenas. Knygoje Lietuva turi naują prezidentą, kurio vardas Titanas N., cituojama laida „Įvykių centre“.

Taip pat skaitykite

„Iš visų tendencijų kuriu karikatūras, bet jos išties pavojingos. Niekas tada nekreipė dėmesio į fašistėlius, bolševikėlius, esą jie nepavojingi. Tačiau pasižiūrėkime, kas atsitiko“, – kalbėjo A. Vinokuras. Sukūręs herojus, atkūręs realius įvykius, kurie po 10 ar 20 metų, reiškė viltį knygos autorius, bus „perskaitomi“ kaip simboliai.