Kultūra

2020.02.14 15:52

Istorikas papasakojo, kaip jį pasiekė 1949-ųjų Nepriklausomybės deklaracijos egzempliorius: tai verta filmo

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.14 15:52

Lietuvos ypatingasis archyvas rado dar vieną originalų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos egzempliorių. Apygardų vadai jį sukūrė ir pasirašė 1949-ųjų vasario 16 dieną. 

Kartu su Deklaracija į archyvą pateko dar 4 tūkst. laisvės kovotojų dokumentų. Įdomiausia, kad jie, dar sovietmečiu buvo surinkti iš KGB bylų ir paslėpti, o rasti – netyčia. Dokumento istoriją pasakoja Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remeika.

Žiūrėkite vaizdo reportažą:

Žinios. Rasta dar viena laisvės kovotojų deklaracija: apygardų vadai ją sukūrė ir pasirašė 1949 metų vasario 16-ąją

– Simboliška, kad Vasario 16-osios išvakarėse pristatote į Lietuvos ypatingąjį archyvą patekusią Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją. Vienas egzempliorius pernai buvo eksponuotas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Tada ir sužinojome daugiau apie pokario kovotojų siekį atkurti nepriklausomybę ne tik ginklu. Koks tas antrasis deklaracijos egzempliorius?

– Svarbiausia, kad tai dar vienas originalus dokumentas. Tekstas nuo pirmojo egzemplioriaus, kurį saugome, nesiskiria. Šiek tiek kitaip išdėstytas tekstas, spausdintas per kalkę, tačiau parašai originalūs. Tai rodo, kad 1949-ųjų vasario 16 dieną deklaracija buvo atspausdinta ne vienu egzemplioriumi, jų buvo daugiau. Spėjame, kad kiekvienas signataras turėjo po vieną originalą sau.

– Paskutiniais metais vis girdime apie rastus naujus laisvės kovų dalyvių dokumentus, relikvijas. Šio dokumento patekimo į Ypatingąjį archyvą istorija taip pat verta dokumentinio filmo scenarijaus?

– Praėjusių metų pabaigoje privatus asmuo į archyvą atnešė sovietinį lagaminą, prigrūstą partizanų dokumentų. Tas asmuo dokumentus rado nuomai skirtame bute, išėjus nuomininkams. Po lova.

Dokumentai – labai įdomūs, nes surinkti iš įvairių partizanų junginių. Įtariame, kad jie 1967–1970 metais galėjo būti pasisavinti iš tuo metu veikusios Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos instituto Archyviniams dokumentams skelbti redakcijos.

Į ją Lietuvos partizanų dokumentai patekdavo iš KGB baudžiamųjų, operatyvinių bylų, pavyzdžiui, po čekistų karinių operacijų, kai aptikę bunkerį jame rasdavo ir dokumentų. Tuomečio Istorijos instituto redakcija turėjo išrinkti citatas, kuriomis vėliau falsifikuodavo laisvės kovų istorijas.

Atneštame lagamine buvo per 4 tūkst. lapų – neįtikėtinas kiekis. Sovietmečiu tie dokumentai buvo priskiriami slaptųjų kategorijai, todėl labai keista, kad jie taip laisvai galėjo dingti ir niekas nepasigedo. Tai, štai, šis faktas labiausiai stebina.

– Kol aiškinatės, kas dokumentus „nugvelbė“ iš KGB panosės, kur jie buvo slėpti daugiau nei 50 metų ir vieną dieną rasti gyventojo bute po lova, gal jau ištyrėte, kokia informacija buvo saugoma kituose dokumentuose?

– Dokumentus dar restauruojame, tyrinėti pradėsime vėliau. Tačiau galime pasakyti, kad jie – ne vieno partizanų junginio ar apygardos. Tai – įvairių apygardų, atskirų būrių dokumentai, matyti, kad surinkti iš skirtingų bylų, skirtingų laikotarpių.

– Grįžtant prie pokario Nepriklausomybės deklaracijos, gal pavyko nustatyti, iš kurios KGB bylos dokumentas paimtas?

– Deja... Pirmas žinomas egzempliorius buvo saugomas Jono Žemaičio Vytauto baudžiamojoje byloje. Galbūt šis – iš Adolfo Ramanausko Vanago baudžiamosios bylos. Dabar sunku nustatyti.

Bet kuris iš signatarų, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos narių – Petras Bartkus-Žadgaila, Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Bronius Liesis-Naktis, Juozas Šibaila-Merainis ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas – ją galėjo turėti.

Ši 1949 metų Vasario 16-osios deklaracija skelbė, kad atkuriama demokratinė valstybė ir jie yra vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje. Pasak istorikų, anuomet Minaičių kaimo bunkeryje, Radviliškio rajone, pasirašyta Deklaracija ir ją lydintys dokumentai stebina politine branda. Kitos Europos tautos, 20 amžiaus antroje pusėje kovojusios su okupantais, tokio manifesto neturėjo.

Klausykitės reportažo: