Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kultūrinei visuomenei, jaunuomenei ir užsienio svečiams pristatomas unikalus europinės dailės paveldas – garsių 14–18 a. Italijos dailininkų ir skulptorių kūrinių rinkinys ir keletas kitų Europos šalių menininkų darbų.
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „NUO SACRO IKI PROFANO. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“. Iš viso muziejaus Tarptautinių ir nacionalinių parodų centre (500 kv. m.) rengiamoje parodoje bus eksponuojami 89 gotikos, renesanso ir baroko dailės kūriniai.
Gebėjimas išsaugoti paveldą
„Paroda leidžia mums suprasti, kokia didelė vertybė yra sava valstybė, laisvė, nepriklausomybė. Italija, kuri pergyveno gerokai mažiau kataklizmų istorijoje nei Lietuva, ne tik išsaugojo labai turtingą meninį paveldą, bet ir sudarė sąlygas kūrybinėms galioms skleistis, menininkų galioms skleisti“, – spaudos konferencijoje žurnalistams penktadienį teigė Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus Vydas Dolinskas.
Bendro europinio kultūros paveldo pristatymas primena apie Lietuvos istorinius ryšius su svarbiausiais Europos kultūros centrais ir padeda įsivaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų turėtas meno kolekcijas, kurios dėl valstybingumo praradimo, karų ir kitų negandų 17–20 a. buvo iš dalies ar visiškai sunaikintos ir išblaškytos po visą pasaulį.
Iki tol netyrinėti
Kaip teigia parodos kuratorė Daiva Mitrulevičiūtė, iki dešimt kūrinių autorių vienokiu ar kitokiu būdu yra susiję su Lietuva. D. Mitrulevičiūtės teigimu, parodoje yra apie dvi dešimtis kūrinių, kurių autoriai nustatyti tik ruošiantis kolekcijos pristatymui Lietuvoje.
„Kai kurie iš kūrinių įsigyti seniau, kai kurie visai neseniai, rengiant parodą. Dalis jų buvo visai netyrinėti. Kai mes atsirinkinėjom kūrinius parodai, tai rinkomės pagal kokybę“, – kalbėjo D. Mitrulevičiūtė.
Virš pusšimčio metų kaupta
Pasak kūrinių savininko G. Baratti, jo kolekciją Italijoje iš viso sudaro apie 3 tūkst. darbų, tad Lietuvoje eksponuojama tik maža jam priklausančio meno dalis.
„Kolekcija susiformavo per 55 metus, buvo labai ilgas kelias, aš dar buvau visai jaunas, tik pradėjęs studijas Sienos universitete, kai pradėjau domėtis menu, jį kolekcionuoti“, – sakė G. Baratti.
Suidūrė su problemomis
Kaip teigia kolekcionierius, parodą į Lietuvą atvežti buvo sudėtinga, nes susidūrė su problemomis gaunant leidimus išvežti kūrinius iš Italijos.
„Net teko sutrukdyti Lietuvos ambasadorių Romoje. Iš tiesų, problema yra dabartinė Italijos politinė klasė, kuriai trūksta supratimo apie tai, kas sudaro Italijos istoriją, meną ir paveldą, kad tai turėtų būtų skleidžiama pristatoma kitose šalyse“, – kalbėjo G. Baratti.
Žinomo kolekcininko vertybių rinkinyje – 14–18 a. meno kūrinių įvairovė
Kolekcininkas, meno ekspertas, antikvariato savininkas Giorgio Baratti, kilęs iš itin gausiu kultūriniu bei meniniu paveldu garsėjančios Toskanos, pastaruosius kelis dešimtmečius gyvena Milane. Jis yra sukaupęs įspūdingą 14–18 a. dailės vertybių – paveikslų, skulptūrų, gobelenų – kolekciją. Parodoje išvysite daug įvairių Italijos regionų garsių dailininkų kūrinių, be to, itin reikšmingų ir įspūdingų 14–16 a. žymių skulptorių darbų ir senosios tekstilės kūrinių.
Paroda pasakoja apie stilistinius, techninius ir ypač siužetinius pokyčius dailėje, baigiantis viduramžiams ir žengiant į ankstyvuosius Naujuosius laikus. Atsiranda humanizmo kultūra, prasideda ir skleidžiasi renesansas, atsiranda ir suklesti opera, į tikroviškas dailininkų drobes grįžta senieji graikų ir romėnų dievus. Dažnas Europos šalių valdovų rūmus puošęs antikos dievų ar istorinių herojų žygius šlovinantis meninės tekstilės kūrinys turėjo priminti ir apie rūmų šeimininko šlovingas karines pergales ar pabrėžti jo dorybes.
Peizažas, ilgą laiką buvęs tik paveikslo fonas, tampa atskiru dailininko kūrybos objektu, vėliau jis kartais dar papildomas fantastiškais statiniais ar griuvėsiais. Siekiama tikroviškai ir tiksliai pavaizduoti ne tik žmogų, bet ir daiktą. Taip susiformuoja ir išpopuliarėja natiurmorto žanras. Vaisių ir daržovių kompozicijos papildomos indais, vazomis ar architektūrinėmis detalėmis. Paveikslas tampa ne tik džiaugsmu žiūrėtojo akims, bet ir informacijos šaltiniu, kartais tiesiog botanikos ar geografijos vadovėliu.
Galimybė susipažinti su italų tapyba nuo Gotikos iki Baroko
Dauguma parodoje pristatomų vertybių yra paveikslai – tai daugiau nei septyniasdešimt įvairioms 14–18 a. Italijos tapybos mokykloms atstovaujančių žymių dailininkų darbų. Parodoje taip pat rodomos devynios 15–16 a. skulptūros ir du 15 ir 16 a. senosios tekstilės kūriniai.
Seniausias parodoje pristatomas tapybos darbas – nežinomo 14 a. Toskanos dailininko Dievo Motinos atvaizdas. Dalis eksponuojamų kūrinių dar niekada nebuvo viešai rodomi. Vilniaus parodai šie kūriniai buvo naujai tyrinėti žymių italų meno istorikų, patikslinta jų atribucija.
Parodoje rodomi Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų tapytojų darbai, atstovaujantys įvairioms tapybos mokykloms, pradedant vadinamąja „graikiškąja-venecijietiškąja“ (arba „venecijietiškąja kretietiškąja“) ir baigiant žymiomis Venecijos, Florencijos, Bolonijos, Sienos, Neapolio, Romos ir kitų regionų ar šalių mokyklomis.
Išskirtinės skulptūros, reljefai ir senosios tekstilės audiniai
Pirmą kartą Lietuvos muziejininkystės istorijoje šioje parodoje pristatomos ir kelios išskirtine menine verte pasižyminčios 15 a. ir 16 a. skulptūros bei reljefai iš marmuro, terakotos, stiuko, auksuotos bronzos ir vario. Tai pirmuoju renesanso skulptoriumi vadinamo Donatelo (Donatello, 1386–1466) ir kartu dirbusių kitų jo dirbtuvės meistrų sukurti įspūdingi angeliukai iš baltojo Kararos marmuro.
Parodoje taip pat rodomi du itin vertingi senosios tekstilės audiniai. Pirmasis, dar XV a. pabaigoje, t. y. apie 1497 m., išaustas audinys su Nukryžiavimo scena. Antrasis – apie 1540 m. nežinomoje Briuselio manufaktūroje pagal Bernardo van Orlėjaus (Bernard van Orley) ratui priklausiusio romėniškuoju stiliumi tapiusio nežinomo flamandų dailininko kartoną išaustas gobelenas Diana pasivertęs Jupiteris nueina nuo Kalisto (iš Dianos, Jupiterio ir Kalisto ciklo).
Dauguma parodai atrinktų dailės kūrinių reprezentuoja laikotarpį, kai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje buvo europinio lygio kultūros ir meno centras. Lietuvos valdovai iš Jogailaičių ir Vazų dinastijų paveikslų per tarpininkus įsigydavo Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje ir kitur, gaudavo dovanų iš italų ir kitų šalių karalių ir kunigaikščių. Visų šių kraštų tapybos mokyklų kūrinių galima išvysti parodoje. Taip pat galima pasigėrėti tų pačių menininkų, kurių darbų būta istorinėse Lietuvos valdovų, didikų, Bažnyčios hierarchų kolekcijose, kūriniais.
Paroda supažindins su religiniais ir pasaulietiniais siužetais
Tarptautinėje parodoje „NUO SACRO IKI PROFANO. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“ įspūdingas meno vertybių rinkinys iš Džordžo Baračio kolekcijos pristatomas taip, kad ekspozicija keliaujantis lankytojas susipažintų su abiem daugelį amžių Europos mene plėtojamomis temomis – religiniais ir pasaulietiniais siužetais.
Krikščioniškasis menas, skirtas bažnyčioms ar privatiems užsakovams, vaizdavo scenas iš Senojo ir Naujojo Testamentų pasakojimų, taip pat buvo kuriami asmeninei maldai skirti paveikslai su Švč. Dievo Motinos ir Kristaus, angelų ir šventųjų atvaizdais, bylojusiais apie jų gyvenimą, mirtį ir stebuklus. Greta plėtojosi ir pasaulietinis menas, besiremiantis didžiuoju antikos pasaulio palikimu, kurio skatinami nuo XV a. ėmė pamažu plėtotis įvairūs šioje parodoje pristatomi tapybos žanrai – pasaulietinis portretas, mitinė scena, natiurmortas, peizažas, architektūrinė fantazija, arba architektūrinis kaprizas.
Parodą lydės plati mokslinių, kultūrinių ir meninių renginių programa.
