Valdžios institucijos neparodė lankstumo ir susimovė – taip etiketo žinovai ir viešojo valdymo ekspertai komentavo ketvirtadienio incidentą, kai atsiimti Nacionalinės premijos į prezidentūrą atvykusi aktorė Viktorija Kuodytė buvo neįleista į patalpas.
V. Kuodytė nebuvo įleista į prezidentūrą, nes Kultūros ministerija neįtraukė jos į atvykstančiųjų dalyvauti renginyje sąrašą. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės pavardė nenuskambėjo ir per pačią ceremoniją. Prezidentas ketvirtadienį suskubo atsiprašyti laureatės, o prezidentūros kanceliarija informavo, kad asmeninis Gitano Nausėdos susitikimas su V. Kuodyte yra numatytas pirmadienį.
„Šiuo metu yra atliekamas įvykio ir su juo susijusio vidinio reglamento vertinimas ir bus priimti atitinkami sprendimai“, – informavo prezidentūros atstovai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vitalis Nakrošis LRT.lt teigė, kad iš viešai pasiekiamos informacijos peršasi išvada, jog padarius administracinę klaidą Prezidentūroje dirbantys protokolo specialistai neparodė būtino lankstumo situacijai ištaisyti.
„Galima svarstyti, ar efektyviai veikia administracinės sistemos. Kita vertus, Prezidento protokolo skyrius neparodė būtino lankstumo. Gavus signalą apie klaidą galbūt buvo įmanoma greičiau sureaguoti ir ją ištaisyti, kad nebūtų padaryta žalos tiek laureatei, tiek ir pačiai apdovanojimų ceremonijai“, – sakė viešojo valdymo ekspertas.
Pasak jo, Lietuvos valstybės tarnyboms ir institucijoms dažnai pristinga lankstumo (agile governance), būdingo verslui: „Valstybės institucijoms jo dažnai pritrūksta. Tai lyg didelis laivas, plaukiantis viena kryptimi ir sunku jį naviguoti.“
V. Nakrošis stebėjosi, kad būna tokių profesionalumo klaidų. Anot jo, žvelgiant iš viešojo valdymo perspektyvos vertėtų tobulinti kontrolės ir valdymo sistemas.
„Reikėtų taikyti „dviejų porų akių“ principą, daugiau dėmesio skirti detalėms. Tačiau reikia ir lankstumo – kuo greičiau reaguoti ir ištaisyti klaidą. Nežinau, kodėl taip neatsitiko“, – tvirtino politologas.
Etiketo specialistas, rašytojas Giedrius Drukteinis LRT.lt sakė, kad prezidentūra apskritai ima garsėti kaip amorfiška institucija, bijanti priimti sprendimus, pasakyti ką nors radikalesnio.
„Kalbama tariamąja nuosaka – „reikėtų“, „galėtume“, „turėtume“, o kai ateina laikas padaryti konkretų darbą – štai koks liapsusas“, – sakė G. Drukteinis.
Jis vylėsi, kad įvykis turės teigiamų pasekmių, sulauksime normalių administracinių pertvarkymų.
„Kad ir ką sakytų reglamentai ar skambūs lozungai, pacituosiu socialdemokratus: „Svarbiausia žmogus“, – nusijuokė G. Drukteinis ir, prisiminęs Maksimą Gorkį, pridūrė: – „Žmogų sunkiau apdirbti nei akmenį, medį ar metalą.“ Prezidentūrai vertėtų atkreipti dėmesį į šiuos pranašiškus žodžius.“
Protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka vakarykštį įvykį prezidentūros priimamajame pakomentavo lakoniškai: „Kultūros ministerija ir prezidento patarėjai laaabai susimovė.“
Žiniasklaidai paskelbus apie incidentą prezidentūroje, šalies vadovas Gitanas Nausėda feisbuke teigė asmeniškai išgyvenantis dėl susiklosčiusios situacijos. Jo patarėja ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ketvirtadienio vakarą atvyko į V. Kuodytės spektaklį atsiprašyti dėl nesusipratimo.
49-ių aktorė kūrė vaidmenis Gintaro Varno, Algirdo Latėno, Jono Vaitkaus, Kristiano Liupos spektakliuose. Kine pastaraisiais metais ji vaidino paskutiniuose dviejuose režisieriaus Algimanto Puipos filmuose „Edeno sodas“ ir „Kita tylos pusė“.
V. Kuodytei Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.
Šių metų premijos taip pat buvo skirtos režisieriui Algimantui Puipai, rašytojui Sauliui Šalteniui, kompozitorei Zitai Bružaitei, operos solistei Asmik Grigorian. Viena premija taip pat skirta Lietuvos paviljoną Venecijos bienalei kūrusioms ir „Auksiniu liūtu“ ten įvertintoms menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapelytei.
