Kultūra

2020.02.13 15:00

Įteiktos Nacionalinės premijos: laureatai pavadinti naujaisiais signatarais

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.02.13 15:00

Vasario 13 dieną prezidentūroje įteiktos 2019 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu 2019 metų premijų laureatais tapo 8 kūrėjai – jiems įteiktos 6 premijos (viena premija įteikta trims kūrėjoms kaip grupei).

Įteiktos Nacionalinės premijos: aštuonios premijos išdalytos ne visos – viena menininkė į prezidentūrą neįleista

Kino režisierius Algimantas Puipa premiją pelnė už kino vaizdų poetinę realybę.

Rašytojas Saulius Šaltenis buvo apdovanotas už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių.

Kompozitorei Zitai Bružaitei premija įteikta už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą. „Tik Aukščiausiojo dieviškosios valios dėka man duotas kelias kalbėti garsais, tik mane supančių mielų brangių žmonių dėka šiandien aš jaučiuosi pakylėta.“

Laureatė dėkojo artimiesiems, kurie mato ją visokią, leidžia gyventi ir pajusti sparnus, kurie, kai reikia, švelniai nutupdo ant žemės. Antra kompozitorės padėka buvo skirta mokytojams, kuriuos sutiko savo gyvenimo kelyje: „Jie leido man būti kitokiai, nedavė atsakymų į visus klausimus, todėl iki šiol galiu ieškoti atsakymų.“ Trečioji jos padėka atiteko muzikos vėliavnešiams: atlikėjams, klausytojams.

Z. Bružaitė pasakojo norinti, kad jos muzikos skrynelėje klausytojai rastų ne tik natas ir garsus, bet ir tai, kad svarbu mūsų istorijai ir valstybei. „Ir, žinoma, labai norėčiau, kad mano sumanytas ir įvardintas muzikos kodas nepakistų – mano muzikos žymė išliktų atpažįstama.“ Savo kolegoms laureatė palinkėjo laiko kūrybai, kurioje įprasminamos ne tik formos, bet ir Lietuva.

Operos solistė Asmik Grigorian įvertinta už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą. „Negaliu praleisti progos pasveikinti visus didžius menininkus, tarp jų ir tuos, kurie ir nebuvo nominuoti. Ačiū už didelius darbus. Šie pora metų dovanojo man tiek, kad mano emocijos nebesuspėja visiems tinkamai padėkoti,“ – kalbėjo A. Grigorian.

Solistės padėka buvo skirta jos mokytojams, tėvams, draugams ir priešams, prezidentui ir komisijai. „Labiausiai noriu padėkoti Lietuvai – niekada nesu Jai dėkojusi. Lietuva užaugino mane drąsią ir stiprią. Aš priimsiu šį apdovanojimą kaip avansą, dovaną ir paskatą be baimės keliauti toliau ir daryti daug gerų darbų,“ – sakė A. Grigorian.

Aktorė Viktorija Kuodytė turėjo būti apdovanota už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre. Prezidentūra atsiprašė, kad neįleido aktorės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Viktorijos Kuodytės į premijų įteikimo ceremoniją. Ji teigia, kad taip įvyko dėl administracinės klaidos. Prezidentas Gitanas Nausėda žada aktorei premiją įteikti asmeniškai. Tačiau aktorė per įteikimo ceremoniją net nebuvo paminėta.

Menininkės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė buvo apdovanotos už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną. Ši trijulė – šiuolaikinės operos-performanso „Saulė ir jūra“, kūrinio, Venecijos bienalėje apdovanoto Auksiniu liūtu, autorės.

Teatro ir kino režisierė, scenografė, operatorė Rugilė Barzdžiukaitė kalbėjo, jog pastaruoju metu jos kuria ekonomikos ir ekologijos temų rate. Anot jos, taip, kaip išvarginame žemę, taip išeikvoja žmonės ir save. „Ekologija ir ekonomika nesugyvena kaip šuo su kate. Iškyla toks klausimas: jei pasaulis ritasi velniop, ar tuomet net pats kritiškiausias menas gali ką nors pakeisti? Mūsų kūrinys neturi supergalių sujungti Australijos gaisrų su Venecijos potvyniais. Ačiū, kad gesiname vieni kitų gaisrus ir po potvynių švenčiame atoslūgius,“ – dėkojo R. Barzdžiukaitė.

Rašytoja, dramaturgė ir poetė Vaiva Grainytė komentavo: „Esame skirtingų sričių autorės ir tik mūsų individualių sričių suvienijimas, pasiryžimas girdėti viena kitą, savo ego įdarbinimas kūrybiniam polilogui leido rastis išdistiliuotam rezultatui.“

„Praeiti metai mums buvo dosnūs apdovanojimų, dėmesio. Šurmulys iš vienos pusės džiugina, kita vertus įpareigoja, slegia ir baugina. Norėtųsi palinkėti, kad kultūra valstybės gyvenime turėtų savo matomą kėdę ir ji stovėtų saulėkaitoje, o ne pavėsyje,“ – mintimis dalijosi V. Grainytė.

Muzikantė ir kompozitorė Lina Lapelytė kalbėjo: „Džiaugiuosi, kad šiandien esame laisvesni negu bet kada – kad rasė, lytis, tautinė tapatybė nebėra taip svarbu, darant sprendimus. Dėkoja Zitai Bružaitei, savo mokytojai, ir savo artimiems žmonėms: savo mamai Onai, iš kurios išmokau, kad galima tobulėti kartu su tėvais, mylimai močiutei Bronei, iš kurios išmokau palydėti saulę kas vakarą.“

L. Lapelytė dėkojo geriausioms draugėms Rugilei ir Vaivai, Mantui, jos gyvenimo draugui, iš kurio mokėsi tikrumo, ir savo vaikams. „Dideli dalykai nėra tokie baisūs, kai moki džiaugtis mažais. Mažuose dalykuose telpa Visata,“ – teigė muzikantė ir kompozitorė.

Sveikinimo žodį tarė ir premijas įteikė Prezidentas Gitanas Nausėda: „Tautiška giesmė dar niekada neskambėjo taip ryžtingai. Vasario 16-tosios išvakarėse nusilenkiame ir tiems, kas kuria Lietuvą toliau. Kultūra ir menas – esminiai tautos įtvirtinimo elementai. Jus, brangūs laureatus, galima vadinti naujaisiais signatarais.“

Anot Prezidento, laureatai geba remtis į paveldą ir žavėti modernumu. „Kūryba dažnai – drąsos aktas. Menininkai – tautos vizionieriai, atsukantys visuomenei veidrodį. Parodyti ir tai, kas gražu, ir tai, kas taisytina –kultūros priedermė. Esate visi skirtingi ir renkatės skirtingus kelius. Jūsų talentas ir darbai – neįkainojamas Lietuvos turtas,“ – kalbėjo prezidentas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.