Dvidešimtmetis jau praeityje, o 2020 metus Vilniaus knygų mugė pasitinka Jono Meko mintimi: „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Vasario 20–23 dienomis mugė taps nekasdienių susitikimų, pokalbių, nuomonių, nesibaigiančių atradimų vieta.
Pasauliui gerai pažįstamo ir savo gyvenimu bei darbais laisvę skelbusio menininko žodžiai puikiai atspindi Mugės esmę – atvira ir be formulių, skelbianti laisvę kūrybai, veiksmui ir žodžiui.
J. Meko idėjos gyvos
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis tvirtina: „Mekas lankydavosi knygų mugėse užsienyje. Jo buvimas į jas pritraukdavo daug svečių. Mums atrodė svarbu mugėje paminėti J. Meką. Jis visada sakydavo, kad Lietuva ne visai jį supranta. Mums aktualu, kad jo idėjos būtų gyvos.“ Anot G. Vaškelio, J. Mekas yra pasakęs, kad Holivudas – proza, o jo filmai – poezija. „Visas J. Meko gyvenimas – nuolatinis filmas“, – įsitikinęs G. Vaškelis.
J. Meko kūrybai ir asmenybei Knygų mugėje bus skirta nemažai renginių, tarkime, pristatytos dvi knygos: ką tik pasirodę „Gyvenimo lai(š)kai“, kurioje – Jono ir Adolfo Mekų laiškai į Lietuvą, taip pat filmininkui skirta monografija. Mugėje – ir du J. Meko filmai, fotoparoda, Stasio Eidrigevičiaus plakatas, vyks šiai asmenybei skirta diskusija.
Jaunieji skaitytojai ir vyresniųjų diskusijos
Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė akcentavo jauniesiems skaitytojams skirtą programą. Atnaujintose kūrybinėse erdvėse dėmesys bus skirtas lietuvių kūrėjams. Savo renginius siūlys ir teatrai, tarp jų „Keistuolių teatras“, „Stalo teatras“ ir kiti. Lankysis autoriai iš įvairių šalių – jaunieji skaitytojai kviečiami pabendrauti su jais, gauti autografą.
Vyresnei auditorijai skirtose diskusijose bus paliestos temos, kaip skaitmeniniame amžiuje išgyvena spausdintinė spauda, kaip traktuojame sovietinę literatūrą. Mugės rengėjai sieks įprasminti ir žydų kultūrą Lietuvoje. Numatomas pokalbis apie Amerikos ir Lietuvos santykius ir jų ateitį bei pokalbis apie knygas, pardavimus ir reklamą.
Netikėtos istorijos ir grįžtantys namo
Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pastebėjo, kad šiemet daug dėmesio skiriama istorijai. Bus domimasi Vilniaus, žemaičių, moterų, šeimų, filosofijos, maisto, žydų istorijų vingiais. Pasak R. Elijošaitytės-Kaikarės, praeitais metais pristatytas trumpų pokalbių formatas buvo labai populiarus, tad šiemet bus net 15 tokių.
Bus pristatyta 10 knygų, kurios tinka filmams. Viešės daugybė užsienio svečių. Lankysis detektyvų autorius Stefanas Ahnhemas ir knygų vaikams iliustruotoja Torill Kove, trys Europos Sąjungos literatūros premijos laureatai ir kiti.
Nemažai rašytojų kalbės apie negrožines knygas – istorikai, politikai, kalbotyros žinovai iš Izraelio, Kinijos, Suomijos ir kitų šalių. Renginiuose susitiksime su užsienyje gyvenančiais lietuvių rašytojais Kristina Sabaliauskaite, Lina Ever, Vaiva Rykštaitė, Valdu Papieviu ir kitais.
Leidėjų Kalėdos
Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narė ir leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė pastebi: „Knygų mugė kartais vadinama švente, kartais pragaru, kartais atlaidais. Taip pat sakoma, kad tai yra antros leidėjų Kalėdos. Mano nuomone, tai – pirmos leidėjų Kalėdos. Čia pristatomos svarbiausios ir naujausios leidyklų knygos – tikras knygų paradas.“ Anot L. Varanevičienės, šiemet lankytojams itin svarbu padaryti namų darbus – iki pat sekmadienio vakaro jų laukia aktyvi ir įdomi programa.
Pasak pranešėjos, peržvelgus skaitomiausių knygų dešimtukus, matomas lietuvių literatūros klestėjimas. „2019 metai buvo labai vaisingi – sulaukėme tikro bestselerio – K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ išleista Lietuvai neregėtu 60 tūkst. egzempliorių tiražu, knyga sulaukė diskusijų.“ L. Varanavičienė tiki, kad mugė sulauks daug skaitytojų: „Mekas mums paplekšnotų per petį“.
Knyga – tarp būtiniausių prekių
L. Varanavičienė pastebi, kad 2019 metais buvo populiarios negrožinės knygos, skirtos apmąstymams, kur link judame, kuo vertas mūsų pasaulis. Šių knygų autoriai mokslininkai, filosofai, psichologai. Ateityje prognozuojamas tikros novelistikos, romano atgimimas.
„Vis daugiau knygų nuperkama internetu ir prekybos tinkluose, kur knyga yra traktuojama kaip prekė. Ką tai rodo? Viena vertus, tai liūdina – knygynai, netekdami srautų, užsipildo lydimosiomis prekėmis, bet, kita vertas, knygos prekybos centurose reiškia, jog knyga priskiriama pirmo reikalingumo prekėms“, – įžvalgomis dalinasi L. Varanavičienė.
Leidyklos „Tyto alba“ direktorė primena ir seną problemą – nepakankamą knygų egzempliorių kiekį bibliotekose. Vis tik L. Varanavičienę džiugina, kad popierinė knyga nemirė, žmonės nori skaityti popierinę knygą.
Kas lieka už kadro
Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė pristatė šeštą sykį veiksiančią muzikos salę: „Šalia atlikėjų, autorių dalyvaus ir būrys žmonių, kurie lieka už kadro – kurie dirba, kuriant muzikos klipus, organizuojant koncertus. Tai yra šviesų technikai, scenos aptarnavimo personalas ir kiti. Lankytojai pamatys, kaip gimsta muzikos įrašas, bus galima pasidaryti įrašą ir patiems.“
Šioje salėje numatomi 25 koncertai, 26 pokalbiai, 200 dalyvių. Bus atstovaujama įvairiausia muzika: nuo popmuzikos ir dainuojamosios poezijos iki klasikinės muzikos, tarp atlikėjų – BA, „Baltasis kiras“, Jurga Šeduikytė, Virgis Stakėnas ir kiti.
Naujos iniciatyvos
„Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė komentuoja, kad knygų mugė – renginys apie laisvę skaityti, rašyti, tai – vieta, kur susitinka drąsios mintys, skirtingos kartos.“ Tarp kelių pagrindinių naujienų M. Gembickienė minėjo Jaunųjų skaitytojų salę, kurioje įvyks beveik 200 renginių, kur bus kviečiama pažinti knygos gimimą.
Nauja iniciatyva – Kultūros centrų salė, kur prisistatys apie 20 Lietuvos miestų ir įvyks beveik 40 renginių. Naktis mugėje, pavadinta „Žodis kaip pasikartojantis sapnas“, sujungs poezija ir vaizdus. Daugiau nei 400 susitikimų su autoriais įvyks pačiuose leidyklų stenduose.
LRT salė/ 5.1. Nuolatinio mugės partnerio – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos – salė – vieta, iš kurios LRT transliuoja populiariausius mugės renginius. Būtent čia mugės lankytojai renkasi į nekasdienius pasimatymus su savo lauktais rašytojais.
Mugės dienos ir darbo laikas:
Vasario 20 d., ketvirtadienis, 10.00–19.00 val. BIČIULIŲ DIENA
Vasario 21 d., penktadienis, 10.00–21.00 val. PENKTADIENIS BE FORMULIŲ
Vasario 22 d., šeštadienis, 10.00–21.00 val. ATVIRŲ PASIMATYMŲ DIENA
Vasario 23 d., sekmadienis, 10.00–17.00 val. ŠEIMOS SEKMADIENIS
