Pilkas ir nuobodus gyvenimas Karaliūnų kaime baigėsi sulig ta diena, kai sodyboje netoli kelio apsigyveno Jurgos ir Antano Gluskinų šeima. Ir ne vien todėl, kad jie augina keturis vaikus. Kino menininkai nusprendė suburti bendruomenę, įgyvendina įdomius projektus, kurie ne vieną paakina kitaip pažvelgti į kino meną.
Talkino kino profesionalai
„Na, taip, – LRT RADIJUI į klausimą ar nebuvo avantiūros sostinę iškeisti į kaimą, savo jaukiuose namuose atsako Antanas. – Mums tas persikėlimas neatrodė drastiškas, kaip kad gali pasirodyti kitiems. Atvažiavome čia su vaikais, apsižiūrėjome, apsitarėme ir visi sutikome – sprendimas buvo bendras.“
Keturis atlenktus pirštukus rodanti dukra Berta patvirtina tėvelio žodžius ir užtikrintai sako, kad gyventi kaime jai patinka. Pasigirsta ir vos mėnesio broliuko Tauro balsas. Vyriausiajam sūnui – 19-iolika.
Kino menininkai Jurga ir Antanas Gluskinai į kilmingai skambantį Karaliūnų kaimą Trakų rajone atvyko su užmoju čia sukurti bendruomenę.
„Pernai pradėjau, šiemet tęsiu edukacinį kino projektą „Mano kadras“. Pernai keturis mėnesius su vietiniais regiono moksleiviais po pamokų kūrėme filmus. Paskaitas vedžiau ne vienas, buvau pasikvietęs ir kino profesionalus: operatorę, prodiuserę, scenaristę, montažo ir garso režisierius. Savo srities specialistai moksleivius mokė, ką reikia padaryti, kad garsas ir vaizdas veiktų žiūrovą“, – apie savo veiklas pasakoja A. Gluskinas.
Visas būrys smalsių, kūrybingų, nebijančių iššūkių Trakų krašto jaunuolių rašė scenarijus, ieškojo aktorių, vaidino ir filmavo patys, montavo, garsino. Kitaip tariant, visa galva paniro į magiją, kurią galima apibūdinti vienu žodžiu – kinas.
Publikuoja socialiniuose tinkluose
Lietuviškas kinas atranda vis daugiau žiūrovų ir įrodo savo perspektyvumą. A. Gluskinas patvirtina, kad susidomėjimas kinu provincijoje taip pat yra.
„Susidomėjusių (moksleivių – LRT.lt) yra, tačiau kiek sunkiau su dalyviais – jų grupėje buvo iki dešimt. Tačiau tai gana normalu, nes toks renginys vyko pirmą kartą, niekas nežinojo, kaip čia kas atrodys. Vaikai šiek tiek būgštavo, – pasakoja kino menininkas. – Tačiau tie, kurie peržengė ribas ir pamėgino, šiemet grįžta.“ą
Ėjome per trobas, susikvietėme žmones ir savo kieme pradėjome rodyti kiną. Tai buvo puiki pradžia. Kinas pasitarnavo kaip priemonė tolimesniam bendravimui.
Nuo vasario 5-osios iki gegužės Antanas antrą kartą rengia edukacines kino dirbtuves. Menininkas neabejoja projekto sėkme, o prie to prisideda ir sukurtų filmų publikavimas vaizdinių medžiagų socialiniame tinkle „YouTube“.
„Susidomėjimas, manau, tikrai užaugs. Sukurtus filmus sudėjome į jutubą. Mane nustebino peržiūrų skaičius, – tikina moksleivius kino meno paslapčių mokantis Antanas. – Maniau, peržiūrų iki 100. Čia jau maksimumas toks pasvajotas buvo. Tačiau jau dabar visi filmai peržiūrėti daugiau kaip 300 kartų.“
Moksleivių sukurtus filmus „Jutubo“ kanale galima rasti surinkus žodžius „Mano kadras“ arba „Antanas Gluskinas“.
Nuo kino iki kaimo bendruomenės
Antano žmona Jurga sako, kad kinas bendruomenėje yra tarsi jungiamoji grandis. „Tai pasitvirtino dar gyvenant Vilniuje. Tuomet Balsių bendruomenei rodėme filmus ir tą bendruomenę subūrėme. Tą patį modelį taikome ir čia. Onuškio bendruomenė paskolino projektorių ir ekraną. Ėjome per trobas, susikvietėme žmonių ir savo kieme pradėjome rodyti kiną, – pasakoja Jurga. – Tai buvo puiki pradžia. Kinas pasitarnavo kaip priemonė tolimesniam bendravimui.“
Antanas priduria, kad taip suburtiems žmonėms kilo idėja kurti kaimo bendruomenę. „Onuškis, Pakalninkai ar pavyzdiniai Bijūnai turi savo bendruomenes. Nusprendėme, kad ir mums to reikia. Juolab kad aktyvių ir veiklių žmonių čia tikrai yra“, – optimizmo neslepia menininkų pora.
Kino menininkai sako, kad jų kaimo bendruomenė vadinsis „Septynių vėjų sankryža“, mat namas stūkso prie sankryžos, o pati vieta yra vėjuota.
Plačiau apie kino menininkų gyvenimą kaime – radijo įraše
Parengė – Vismantas Žuklevičius
