„Sveiki, fantastikos mėgėjai“, – taip kadaise prie žydrųjų ekranų kviesdavo Rolandas Maskoliūnas. Laida „Videokaukas“ buvo ypač aktuali priešinternetinėje eroje, kai mokslinės fantastikos ir „fantasy“ kūrinius – literatūros ar kino – pačiupinėti buvo ne taip lengva.
Tada klestėjo ir fantastikos mėgėjų klubai, susibūrę įvairiuose Lietuvos miestuose. Jokiu būdu negalima sakyti, kad šioje srityje dabar nieko nevyksta – tiesa, ir XXX fantastų suvažiavimo „LituaniCon“, 2019 m. balandį vykusio Vilniuje, tema buvo „Eros pabaiga“. Jau šį pavasarį sužinosime, kas toliau.
Kol kas pažindinuosi su reikalais Kaune – antradienį žygiuoju į IT kompanijų klasterį „Blaster“. Savanorių prospekte esančio pastato pirmame aukšte jau renkasi „Fenikso“ nariai – stumdo stalus, čežina užrašus, ruošia užkandžius. Žais.
Kas tas „Feniksas“?
„Vilniečiai kartais juokiasi, kad mūsų klubo istorija atitinka pavadinimą – vis prisikeliame“, – vesdamas prie klubo spintos, kurioje – ne tik kultinės fantastikos leidyklos „Eridanas“ kolekcija, bet ir „Fenikso“ vėliava, kardai, skydai ir kiti fantastiniai reikalai, pasakoja mus su fotografu pasitikęs klubo senbuvis Aivaras.
Kauno fantastikos mėgėjų klubui „Feniksas“ spalį sukako 35-eri, ir tai daugiau nei daugumai dabartinių aktyvių klubo narių. Kartu su Aivaru apie fantastikos pasaulį ir jo ambasadą Kaune pasakoja Gedas – abu į tuomet kažkelintą kartą prisikėlusį ir naujas patalpas radusį klubą atėjo panašiu metu, informaciją radę internete, tuomet dar itin gyvybinguose Fantastika.lt forumuose (beje, jie ir šiandien kabo – smagu paskaitinėti, kaip žmonės bendravo, kai nebuvo feisbuko). Aivaras – drauge su savo informatikos mokytoju. Apie fantastiką jiedu išsikalbėjo pedagogui pareiškus, kad šiuolaikiniai moksleiviai visai nebeskaito knygų. „Aš skaitau – „Eridaną“!“ – pareiškė tuomet dar tik būsimasis fantastas.
Kaip prisijungti?
Prisijungti prie klubo gali bet kas ir bet kada, jei tik jam ar jai įdomi fantastika. Naujų klubo narių krikštas vyksta kartą per metus, „Fenikso“ gimtadienio proga. Pastaruoju metu šventė vyksta „PuntoJazz“ Kęstučio gatvėje. Klubo atstovai sako, kad krikštynos dabar – bene didžiausia pramoga. Naujokai renginio metu turi surinkti klubo senbuvių rekomendacijas, atsakinėti į įvairius su fantastika susijusius klausimus. Pavykus – skaito Feniksiečio priesaiką, kurią yra ištaręs ir klasterio „Blaster“ įkūrėjas, kompanijos „TeleSoftas“ vadovas, įvairių įdomybių (įskaitant naują fantastikos ir populiariosios kultūros žurnalą „Protagonistas“ – rekomenduoju) mecenatas Algirdas Stonys. Štai priesaikos ištrauka.
…Klajot nepramintais takais,
kovot su demonais pačiais,
ten, kur kitam pritrūks drąsos,
nebėgti niekad iš kovos…
Ir net jei nesate skaitęs „Žiedų valdovo“, šansų turite – tam yra salės pagalba. Jei 36-ojo gimtadienio laukti nesinori, galite tiesiog ateiti bet kurį antradienį. „Tik susirašom per feisbuką, kad įleisčiau pro duris“, – juokiasi Aivaras. Jis žada pamokyti visus norinčius, tik pripažįsta, kad per daug naujokų – irgi negerai. „Tada būrys išsiplečia, ne taip įdomu žaisti, o ir vesti ne visada būna kam.“
Kas žaidžia?
Stereotipas – tai, kad fantastika domisi vien informatikai, fizikai ir apskritai „tiksliukai“. Tokių nemažai, bet netrūksta ir filosofų, ekonomistų. Vienas iš mūsų pašnekovų turi ir programuotojo, ir filosofo diplomus! Beje, ne tik vyrai domisi fantastika. Antrą pusę susirasti žaidžiant tikrai galima. Atsivesti – irgi.
Kaip žaisti?
…o tai jau padiktuos žaidimo taisyklės ir jo vedėjas – meistras. Galite žaisti, tai yra, interaktyviai kurti istoriją, vos kelis vakarus ar parą, jei esate dukart per metus rengiamoje „RPG fiestoje“, galite ir visus metus, kiekvieną antradienį. „Aš savo campaignus po metų numarinu – kaip meistrui, pabosta“, – pasakoja Aivaras. Neseniai vienas ilgųjų jo žaidimų prasidėjo po nutikimo sudegusiame teatre pas profesorių Frankenšteiną, o baigėsi jau tolimoje ateityje, skraidant po kosmosą.
Apskritai populiariausias žanras yra fantasy, o viena labiausiai paplitusių sistemų – „Dungeons & Dragons“, iš esmės – šiuolaikinių stalo žaidimų pradininkė. Žodžiu, yra herojų būrys, einantis ieškoti nuotykių. Herojai žudo pabaisas. Žaidžiama šešiese, vienoje komandoje.
Vieni kauniečiai, sutikti antradienį, kapoja „House of Blooded“: „Mes žaidžiam už kilminguosius, pinasi intrigos, turime žemių, pilių, užsiimam tarpusavio reikalais, o valstiečius naudojame kaip resursą.“
Ar būna kur įkvėpti gryno oro?
Žinoma. Vasaros LARP’ai – live action role-play arba gyvo veiksmo vaidmenų žaidimas – planuojami gerokai iš anksto, į juos renkasi ne tik lietuviai. Būna, ir latviai Lietuvoje organizuoja. Dabar „feniksiečiai“ laukia ateinančios liepos – virš šimto žmonių planuoja susirinkti Trakų rajone, poligone „Aurora“. Čia vyks LARP’as dar 1928 m. pirmąkart publikuoto H. P. Lovecrafto apsakymo „Ktulu šauksmas“ („The Call of Cthulhu“) tema. Beje, poligono „Aurora“ istorija – neeilinė. Kadaise šios žemės priklausė vilniečių fantastikos mėgėjų kolektyvo „Legionas“ nariui, klubas ten susirentė nedidelį miestelį, kuriame vykdavo žaidimai. Vėliau žemių savininkas išvyko iš Lietuvos ir pardavė turtą apie „palikimą“ nieko nenutuokusiam asmeniui. Apžiūrinėdamas naujas valdas šis aptiko apleistą statinių kompleksą… Pasikinkęs guglą, atrado šią bendruomenę ir tapo aktyviu jos nariu.
Kai kurie vasaros susirinkimai taip išpopuliarėja, kad tenka riboti viešą informaciją apie juos. Tai nebūtinai reiškia, kad fantastų Lietuvoje daugėja – tiesiog draugų draugai susivilioja savaitės trukmės vakarėliu gamtoje.
Ar brangu būti fantastikos mėgėju?
Čia kaip su visais hobiais – gali nekainuoti nieko, gali ir labai daug. Kaip jau supratote, gali tekti ir žemės nusipirkti. Jei rimtai, gyvo veiksmo vaidmenų žaidimams reikia kostiumo, o čia jau fantazijos reikalas, kiek jis jums atsieis. Narystė „Fenikse“ neapmokestinta, tiesa, anksčiau tekdavo susimesti patalpų nuomai.
Keliaujant laiku dar galima papasakoti įdomų momentą, kaip pirmosios žaidimų knygos pasiekė Lietuvą. Netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų fantastai lankėsi bendraminčių susitikime Nyderlanduose, o lauktuvių parvežė… atšviestų knygų. Dar iki knygų buvo sukamasi iš padėties – „Fenikso“ kino peržiūroms „organizuoti“ projektoriai iš universiteto auditorijų ir panašiai. Na, ir tradicijas lėmė taupumas: užsienyje dažniausiai žaidžiama pagal rašytojų parengtus, viešai parduodamus scenarijus, o lietuviai linkę pasitelkti nuosavą fantaziją. Taip yra todėl, kad anksčiau mūsiškiai gailėdavo, o ir ne visi galėdavo sau leisti 20 dolerių už scenarijų. Nors, – pripažįsta „Fenikso“ atstovai, – šiuo požiūriu vejamės Vakarus.
Ką veikti ne antradieniais?
Žaisti, aišku. Nors abiejų mūsų vedlių tvirtinimu, taisyklės, kad stalo žaidimų fanai lošia ir kompiuterinius, nėra. Galima, kaip tai darė senovės fantastai, skaityti. Pradėti kad ir nuo „Žiedų valdovo“ ar net „Hobito“. Galima nuo jau minėto H. P. Lovecrafto. „Feniksiečiai“ išskiria ir „Eridano“ klasiką – pavyzdžiui, Harry’io Harrisono seriją „Plieninė žiurkė“. „Naujausia dalis man nebepatiko, bet keturiolikos buvo įdomu“, – sako Aivaras. Gedas dar prideda 1997-aisiais „Eridano“ lietuvių kalba išleistą Jacko L. Chalkerio „Vidurnaktį prie sielų šulinio“: „Sunki tai knyga, aš tik antrąkart skaitydamas viską supratau.“
Dar vienas kūrinys iš rekomenduojamos literatūros sąrašo – Bujoldo Lois McMasterio „Karo mokinys“: „Šiek tiek lengvesnė mokslinė fastastika – kai kuriems nepatinka, kad ten yra veikėjas, kuriam viskas sekasi.“
Aivaras dabar skaito Brandoną Sandersoną – visai neseniai pasirodė antroji jo, anksčiau rašiusio fantasy žanro knygas, pvz., „Miglos vaikus“, mokslinės fantastikos serijos dalis „Starsight“: „Tai tolima ateitis – jei trumpai, apie tai, kaip žmonės kosmose daro dalykus.“
Beje, visai neseniai fantastinę knygą išleido ir vienas iš vyresniosios „Fenikso“ kartos atstovų – Gintautas K. Ivanickas. „Tamsa ryja tamsą“ – pirmoji Umbros kronikų knyga. Tai pasakojimas apie pasaulį, panašų į mūsiškį, tokį, koks jis buvo XVII–XVIII amžiuje. Panašų ir tuo pat metu visiškai kitokį“, – rašoma anotacijoje.
O filmai? Na, čia jau atskiro straipsnio reikalaujanti tema, kurioje vienos tiesos nerasime. Neabejoju, žmonių, mėgstančių mokslinę fantastiką kine, yra daug daugiau nei ją skaitančių. Visgi jau išsiskirstę, dar susirašėme su Aivaru – jis pasidžiaugė, kad „Netflix“ kaip tik šventėms išleido pagal kultinį Andrzejaus Sapkovskio romaną „Raganius“ pastatytą serialą. Prieš keletą metų išleistas labai populiarus kompiuterinis žaidimais apie tą patį raganių. Dar anksčiau lenkų rašytojas yra lankęsis ir „LituaniCon“ suvažiavime. „Na, ir „Stranger Things“ galima rekomenduoti – tie vaikai žaidžia „Dungeons & Dragons“ ir situacijas sprendžia pasitelkę įgūdžius, įgytus žaidime.“
