Kokia bus ateities biblioteka? Ar joje vis dar dirbs bibliotekininkai, jei šios profesijos specialistų jau geras dešimtmetis nerengia aukštosios mokyklos? „Mūsų pamatas yra tie senieji bibliotekos darbuotojai. Jie dar dirba, tačiau po 20 metų, kai jų nebeliks, pačios bibliotekos bus atsakingos už specialistų rengimą“, – LRT KLASIKAI sako Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė.
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto prodekanė Zinaida Manžuch tikina, kad bibliotekininkystės profesijos specialistų nerengimas nėra sąmoningai planuotas. Ji sako neabejojanti, kad tai aukštojo mokslo reformos pasekmė.
„Tais metais, kai buvo sustabdytos šios programos, aukštasis mokslas persiorientavo ir programos buvo nukreiptos į studentų pasirinkimą. Tad jei studentas studijas pasirenka, jis atneša finansavimo krepšelį ir todėl tos programos gali gyvuoti“, – sako Z. Manžuch.
VU atstovė teigia, esą per keletą metų universitetas turėjo atnaujinti arba modifikuoti studijų programas. „Nukentėjo programos, susijusios su viešuoju sektoriumi, – neslepia VU Komunikacijos fakulteto prodekanė. – Mes taip pat vystėme ir archyvistikos, ir muzeologijos programas.“
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė primena, kad universitetai jau dešimtmetį nerengia bibliotekininko profesijos specialistų.
„Jei ta specialybė nebūtų panaikinta ir būtų augusi, tai iš tų dalykų, kurie buvo reikalingi prieš dešimt metų, dabar liktų gal koks dešimtadalis, – svarsto J. Steponaitienė. – Mums reikia išmokti tų kompetencijų, kurių reikia šiandien, o dar geriau – kurių reikės rytoj.“
Galbūt specialisto, išėjusio iš universiteto, kai kurios žinios jau yra pasenusios, tačiau jeigu universitetas išugdo, kaip reikia mąstyti, kaip keistis, kaip nuolat mokintis, tai tokių specialistų, iš tiesų, labai trūksta.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė E. Banionytė įsitikinusi, kad bibliotekininkų nerengimas gerą dešimtmetį yra didelis praradimas pačioms bibliotekoms.
„Taip, bibliotekininkai neturėtų būti ruošiami senoviniu būdu ir tik mokytis, kaip kataloguoti knygą ar aiškintis, kas yra UDK. Tačiau programos, kurios buvo paruoštos VU, buvo nuolat atnaujinamos, atsižvelgiama į nūdienos reikalavimus“, – sako A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė.
Gyvenimas, pasak jos, keičiasi galbūt greičiau, „nei mes išmokstame kokio nors amato“. „Žinios sensta greičiausiai, – pripažįsta pašnekovė. – Galbūt specialisto, išėjusio iš universiteto, kai kurios žinios jau yra pasenusios, tačiau jeigu universitetas išugdo, kaip reikia mąstyti, kaip keistis, kaip nuolat mokytis, tai tokių specialistų, iš tiesų, labai trūksta.“
Mūsų pamatas yra dar tie senieji bibliotekos darbuotojai, sako E. Banionytė. „Jie dar dirba, tačiau po 20 metų, kai tų darbuotojų nebeliks, pačios bibliotekos bus atsakingos už specialistų rengimą ir jų perkvalifikavimą. Bėda yra ne tik ta, kad specialistai nėra ruošiami šiuo metu, bet nėra ir kvalifikacijos kėlimo sistemos, – nuogąstauja bibliotekos vadovė. – Faktiškai, bibliotekos yra paliktos „plaukti“ pačios. Na jos ir plaukia... daro projektus, tačiau sistemos nėra.“
Ar universitetai neruošia bibliotekų specialistų todėl, kad jaunimas nenori rinktis profesijos, kuri yra mažai apmokama? Kodėl bibliotekose dirba beveik vien moterys? Ar ten, kur dirba moterys, yra žemiausi atlyginimai?
Plačiau apie diskusiją ateities bibliotekos klausimais – radijo įraše
Parengė – Vismantas Žuklevičius
