Kauno centre, Kauko laiptų papėdėje, glaudžiasi laužytų stačiakampių formos pastatas, vienų atpažįstamas iš sėdinčios moters skulptūros, kitų – dėl jame įsikūrusios kavinės „Kultūra”. Tai – Kauno paveikslų galerija – sovietinės architektūros pavyzdys, susilaukiantis vis daugiau užsienio lankytojų dėmesio ir vis dažniau nepelnytai pamirštamas vietos gyventojų.
Galerijos edukatorė, tapytoja Eglė Velaniškytė kviečia kauniečius ir miesto svečius vizitus į prekybcentrius iškeisti į muziejų: „Ši manija pirkti, lakstyti nieko neduoda, niekur neveda. Laimė yra ne gauti, turėti, nusipirkti, bet ir išsaugoti tai, kas tau brangu. Tokie apmąstymai iš meno ir ateina. Aš tikrai visus kviečiu pamažinti vizitų į prekybcentrius skaičių ir padidinti į muziejų“. Apie tai ir daugiau – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos”.
Kauno paveikslų galerijoje rengiama geriausio metų kūrinio paroda, kurioje darbus pristato įvairių kartų Kauno menininkai
Kauno paveikslų galerijoje yra įsikūrusios kelios pastovios ekspozicijos, rengiamos lietuvos ir užsienio menininkų keičiamosios parodos, taip pat įrengtas Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas. Kiekviena paveikslų galerijos ekspozicija turi atskiras edukacines programas, kviečiančias įvairaus amžiaus lankytojus susipažinti su menininkais, jų kūriniais, idėjomis, taip pat ir praktiškai prisiliečiant prie kūrybinių procesų.
Kauno paveikslų galerija pastatyta 1978 metais. Jos pastatymą finansavo Mykolas Žilinskas. Nors pastatas yra išskirtinis reprezentacinės sovietinės architektūros ir interjero kūrinys, tačiau nepasižymi funkcionalumu – trūksta patalpų, skirtų paveikslų saugojimui ir laikymui. Didžiuliai rūsiai po pastatu, buvusio fontano techninių įrengimų patalpa yra drėgni ir šalti, todėl kelios didelės ekspozicijų salės yra naudojamos kaip fondai, o paveikslai eksponuojami koridoriuose. Šiuo metu pagrindinėje parodų salėje jau ruošiamasi vienam didžiausių metų renginių – parodai „Geriausias metų kūrinys“.
Jau 21-erius metus rengiamoje „Geriausio metų kūrinio“ parodoje savo darbus pristato įvairių kartų Kauno menininkai, šiam konkursui atrenkantys per pastaruosiu metus sukurtus darbus. „Šiuometinėje parodoje dalyvaujančių autorių yra šiek tiek mažiau – 90, o ne 120, kaip praėjusiais metais. Šią parodą labai mėgsta tauta, nes čia galima išreikšti savo nuomonę. Rengiant bet kokią parodą labai svarbu yra ekspozicija ir jos išdėstymas. Gali darbas darbą sunaikinti, suvalgyti. Mėgstu juokauti, kad netvarkinga ekspozicija primena du žmones – vieną gražiai apsirengusį, o kitą – gulintį patvoryje“, – pasakoja E. Velaniškytė.
Balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį lankytojai gali iki vasario 15 dienos, o prizai bus teikiami vasario 16-ąją, po kurios parodą „Geriausias metų kūrinys“ bus galima aplankyti dar dvi savaites. Parodos metu tai pat vyks edukacijos, ekskursijos moksleiviams, studentams, suaugusiesiems bei senjorams. Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį muziejaus lankymas yra nemokamas.
Tikrų paauglių tikros istorijos tikriems paaugliams – Kauno kamerinio teatro spektaklyje „Superherojai“
Tikrų paauglių tikros istorijos tikriems paaugliams – su tokiu šūkiu Kauno miesto kamerinis teatras pristato režisierės Loretos Vaskovos ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės premjerą „Superherojai“. Kaip būti herojumi sau pačiam? Kokiais autoritetais sekti? Kaip tapti geresne savo paties ar pačios versija? Kaip išgyventi patyčias? Kas yra draugystė ir meilė? Kaip nebijoti svajoti ir visada išlikti savimi? Šiuos ir kitus klausimus kelia spektaklis „Superherojai“.
Pjesė parašyta remiantis 15–18 metų paauglių pasakojimais iš visos Lietuvos miestų ir miestelių. Pasak idėjos autorės ir režisierės Loretos Vaskovos, svarbiausia paauglį išklausyti be jokio išankstinio nusistatymo. Pasak spektakio kūrėjų, paaugliai nėra nauja žmonijos rūšis, jie išgyvena tą patį, ką ir mes kadaise.
„Dabar visur yra labai daug „feiko“. Man atrodo, kad žmonės pasiilgsta tikrų istorijų ir teatras tampa ta vieta, kur galima kalbėti atviriau, nebijant nusimesti savo feisbuko kaukių“, – pasakoja spektaklio režisierė Loreta Vaskova.
Pokalbis 450: Virginija Vitkienė. Liko dveji metai iki „Kaunas 2022“. Ko galime tikėtis iš būsimos Europos kultūros sostinės?
Pokalbis 450: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė dr. Virginija Vitkienė pasakos apie pagrindinius būsimos kultūros sostinės akcentus, renginius, misijas bei finansus.
„Visa „Kaunas 2022“ programa yra didysis impulsas Kauno ilgamečiam šuoliui per kultūrą. Šuoliui į save, savo tapatybės sustiprinimą, matomumą Europoje“, – teigia pašnekovė.
