Vloclavekas – privatus vyskupų miestas, priklausęs Kujavijai – vienai seniausių Lenkijos vyskupijų. Mieste stovi išskirtinė vyskupų gimnazija su koplyčia, valstybės tarnautojų kolonija su „jaučio akimis” bei vis dar veikiantis miesto centrinis paštas. Apie tai plačiau – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“.
Išskirtinė vyskupų gimnazija su koplyčia
Lankydamasi vyskupų mieste LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ svečiuosis ir Vloclaveko vyskupų gimnazijoje. 1925 metais mokyklų kvartale prasidėjo vyskupijai priklausančio naujo gimnazijos komplekso statybos. Skirtingai nuo modernistiniu paprastumu pasižyminčių pradinių mokyklų, tuo metu statomos gimnazijos reikalavo labiau reprezentatyvios architektūrinės išraiškos, o ypač, jei pastatas buvo užsakomas bažnyčios. „Kad išryškėtų šio pastato monumentalumas, jo sąsajos su Antikos architektūra, architrave, juostoje virš kolonų, puikuojasi lotyniškas užrašas – antikinės Romos filosofo Senekos mintis: „Vita sine litteris mors est“ („Gyvenimas be mokslo yra mirtis“). Šis šūkis labai tinka šio pastato funkcijai“, – pasakoja architektūros istorikas Michalas Pszczolkowskis.
Vloclaveko vyskupų gimnaziją statė Varšuvos architektas Adolfas Buraczewskis, kilęs iš Vilniaus krašto, jo specializacija – bažnytinės paskirties pastatai. Centrinis gimnazijos korpusas baigtas 1931-aisiais. Tai –neoklasicizmo stiliaus pastatas su monumentaliu šešių kolonų portiku ir trikampiu frontonu. Šoninis pastato sparnas buvo skirtas internatui: gimnazijoje mokėsi ne tik miesto, bet ir apylinkių vaikai, kurie čia ir gyvendavo.
Gimnazija pasižymi išskirtine patalpa, neįprasta mokyklai – koplyčia. „Koplyčią puošė Krokuvos mokyklos dekoras, lenkiškojo „Art deco“ stiliaus. Deja, jis neišliko“, – tikina architektūros istorikas.
Karo metu gimnazijoje šeimininkavo nacių ir sovietų kariuomenės, po karo buvo įvairios mokymo įstaigos, o šiandien vėl veikia katalikiška gimnazija. Šalia gimnazijos įsitaisiusi skulptūra Janui Dlugošui – lenkų metraštininkui, rašiusiam apie lietuvių kilmę, senąją religiją.
Ant gimnazijos stogo įrengtos terasos, kurios buvo naudojamos kūno kultūros ar rekreacinėms veikloms. Tokios terasos buvo rengiamos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Kaune plokščias „Pažangos“ rūmų stogas tarnavo restorano lankytojams, o ant Telšių gimnazijos stogo buvo apžvalgos terasa.
Vloclaveko istorijos muziejuje surengta išskirtinė architektūros paroda, padėjusi lankytojams atrasti miestą iš naujo
Laidos „Stop juosta“ ekspertas M. Pszczolkowskis, tyrinėjęs miesto modernistinę architektūrą, galima sakyti, atrado miestą iš naujo. Tai buvo maloni staigmena ne tik Vloclaveko gyventojams, bet ir miesto svečiams. Apsilankysime miesto istorijos muziejuje, kurioje vyko eksperto paroda.
Iki 1938 metų buvęs svarbiausiu po Varšuvos miestas Varšuvos vaivadijoje, Vloclavekas sparčiai augo. Čia buvo pastatyta nemažai modernistinės architektūros pastatų: mokyklų, viešųjų, sakralinių pastatų bei gyvenamųjų namų, kurių gausi dokumentacija išliko.
Įspūdingas miesto centrinis paštas
Kol Kauno modernistinės architektūros simbolis – centrinis paštas šiuo metu uždarytas, Vloclaveke esantis paštas kuo puikiausiai veikia.
Vloclaveko centrinio pašto statybų pabaiga – 1937 metai. Pašto rūmų autorius – vienas svarbiausių Lenkijos tarpukario architektų Maksimilijanas Goldbergas. Trijų aukštų pastate turėjo tilpti ne tik paštas, bet ir telegrafas bei telefonas.
Ar tikrai moterų architekčių projektuoti namai galėjo sugriūti?
Daug Vloclaveko istorijos dokumentų, tarpukario pastatų planų galima rasti Torunės valstybiniame archyve. Pasak architektūros istoriko Michalo Pszczolkowskio, tarpukaris buvo pirmasis laikotarpis, kai moterys galėjo tapti inžinierėmis-architektėmis, joms buvo leista studijuoti architektūrą Varšuvoje arba Lvove. „Tačiau visuomenė į tai reagavo neigiamai, mažai kas drįso patikėti architektūrinį projektą moteriai, manyta, kad jos to neišmano, kad jų pastatytas pastatas gali sugriūti“, – pasakoja istorikas.
Visgi kelioms talentingoms moterims pavyko įsirašyti į tarpukario Lenkijos architektūros istoriją. Tai – Katarzyna Chmielewska-Kottas, Barbara Brukalska, Helena Syrkus.
Unikali dvaro stiliaus valstybės tarnautojų kolonija su „jaučio akimis”
Laidos pabaigoje „Stop juostos“ komanda apsilankys valstybės tarnautojų kolonijoje. Vloclaveke, kaip ir kituose Lenkijos miestuose, trūko gyvenamųjų būstų. Čia buvo planuota statyti nedidelių butų darbininkams skirtą koloniją, bet vietoje jos, 20 amžiaus 3 dešimtmetyje iškilo įspūdinga butų kolonija, skirta valstybės tarnautojams.
Kolonija – kamerinė, apsupta žalumos, statyta taip vaidinamuoju tautinio tradicionalizmo stiliumi. Charakteringos pastato detalės – stoglangiai, kitaip vadinami „jaučio akimis“. Gyvenamoji dalis – pasagos formos. Pastato architektas – Franciszekas Krzywda-Polkowskis.
Plačiau – reportaže:
Iš kelionių ir tarpukario modernizmo paieškų Latvijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje, laidos „Stop juosta“ komanda grįžta į Lietuvą. Tiksliau – į Kauną. Nuo tarpukario iki šių dienų, Maršrutas nr. 104 – Kaunas. „Metropolis“ ir „Tulpė“ jau šį sekmadienį, 11:00 per LRT PLIUS!
