Kultūra

2020.01.31 11:13

Charltonas Hestonas – aktorius, kurio gyvenimo pakaktų dviem

Izolda Keidošiūtė 2020.01.31 11:13

Į Holivudą miškininko sūnus Charltonas Hestonas įžengė pačiu laiku. Šeštojo dešimtmečio pradžioje televizijos šešėlis tampa vis grėsmingesnis Holivudo kino prodiuseriams. Tradicinė Holivudo kino produkcija nebepajėgia išlaikyti žiūrovų kino salėse.

Skubiai ieškoma naujų kino technikos naujovių, žanrų, aktorių. Kasdien atsiranda vis naujesnių ir tobulesnių panoraminio kino sistemų. Geriausi kino režisieriai kuria originalią ekrano giganto estetiką, o svarbiausia – reikėjo atrasti naujų kino žvaigždžių, kurios patrauktų žiūrovus ypatinga išvaizda – įdomiais bruožais, puikiais fiziniais duomenimis.

1950 m. būtent televizijoje pasirodo monumentalus Charltonas Hestonas, kurį vėliau publika pažindavo „iš išraiškingo žandikaulio, plačių pečių, rezonuojančio balso ir, žinoma, iš vaidmenų“.

Aukštaūgis (1,90 m), karinga veido išraiška, įspūdingas balso tembras idealiai atitiko reikalavimus, kurių reikėjo Julijaus Cezario vaidmeniui to paties pavadinimo televizijos filme.

Po šio vaidmens Hestonas kviečiamas į Brodvėjų, čia ir vėl vaidino garsiuosius Romos karžygius bei biblinius didvyrius, dažnai pasirodydavo ir Šekspyro tragedijose.

Įspūdinga Hestono figūra pirmą kartą didžiajame ekrane pasirodė tarp dramblių ir raganosių, klounų ir akrobatų Cecilio De Millie`o juostoje „Didžiausias pasaulio renginys“ (The Greatest Show on Earth, 1952). Po ketverių metų tas pats Holivudo kino klasikas C. DeMille`is kviečia aktorių suvaidinti pranašą Mozę bibliniame kino epe „Dešimt Dievo įsakymų“ (The Ten Commandments, 1956). Anot režisieriaus, Hestoną pagrindiniam vaidmeniui pasirinko nustebintas jo panašumo į garsiąją Mikelandželo Mozės skulptūrą.

„Išvydęs Hestoną greta Mozės skulptūros fotografijos, neabejojau savo pasirinkimu. Mikelandželo Mozės ir aktoriaus panašumas buvo ne vien išorinis“, – prisimena režisierius De Mille`is. Didingai monumentalus pranašo balsu ir žvilgsniu Hestono Mozė su didžiule minia statistų žengė per dykumą. Vėliau epe „Didingiausia istorija“ (The Greatest Story Ever Told, 1965) jis dar įkūnijo Joną Krikštytoją, komentavo dokumentinius filmus, aiškinančius Bibliją.

Tačiau galutinai Hestonas tarp biblinių herojų įsitvirtino suvaidinęs Judą Ben-Hurą net 11 „Oskarų“ laimėjusiame Holivudo kino klasiko Williamo Wylerio epe „Ben-Huras“ (Ben Hur, 1959). Turtingas ir kilmingas žydas Judas Ben-Huras, išduotas savo draugo romėno, pateko į vergiją ir troško keršto. Patyręs daugybę išbandymų ir dykumoje susitikęs su Kristumi, Ben-Huras tampa tikru krikščionimi. Šis vaidmuo atnešė „Oskarą“ ir pačiam Hestonui, o nutrūktgalviškos kvadrigų lenktynės šiame filme iki šiol laikomos viena įspūdingiausių scenų Holivudo kino istorijoje.

Baigęs aktoriaus karjerą, Hestonas dar nusifilmavo dokumentinėje kelių serijų juostoje „Charltonas Hestonas pristato Bibliją“, kurioje tvirtina: „Jei ieškosi Viešpaties, rasi Jį.“ Įdomus vaidmuo jo laukė režisieriaus Anthony Manno klasikinėje Kornelio tragedijos ekranizacijoje „Sidas“ (El Cid, 1961), kuriame jo personažui tenka rinktis tarp pareigos ir meilės, laukia sunkūs išmėginimai, kol tampa Ispanijos didvyriu, kuris išvaduoja šalį nuo maurų. Dar vienas žymus vaidmuo – Mikelandželas filme „Agonija ir ekstazė“ (The Agony and the Ecstasy, 1965).

Nuo mažens augęs gamtos prieglobstyje, užgrūdintas kovos su ja, puikus jojikas ir fechtuotojas, be jokių žalingų įpročių, giliai tikintis, nepriekaištingas šeimos tėvas Ch. Hestonas tapo eilinio amerikiečio idealu. 1962 metais jis karu su legendine Marilyn Monroe užsienio spaudos asociacijos buvo įvardintas populiariausia to laikmečio kino žvaigžde. Todėl jo biografijoje nerasime ryškiai neigiamų personažų, nors vėlesniuose filmuose jis tampa žmogiškesnis, paprastas, natūralus, kuriam būdinga lakoniška ekspresija. Toks jis yra daugelyje vesternų, kuriuose ypač mėgo filmuotis.

Ch. Hestonas suvaidino apie penkiasdešimtyje filmų, daug dirbo teatre, išmėgino jėgas režisūroje. Net septynis kartus buvo išrinktas JAV aktorių asociacijos pirmininku ir kelias kadencijas vadovavo Amerikos kino akademijai.

1998 m. Charltonas patyrė rimtų sveikatos problemų. Aktoriui buvo diagnozuotas prostatos vėžys, bet jį pavyko nugalėti. 2002 m. pajuto pirmuosius Alzheimerio ligos simptomus. Vos sužinojęs savo diagnozę, Ch. Hestonas spėjo atsisveikinti su visuomene. Į vaizdajuostę įrašytame ir išplatintame pareiškime draugams, gerbėjams ir kolegoms 77 metų aktorius ir visuomenės veikėjas sakė: „Man diagnozuotas neurologinis susirgimas, kuriam būdingi Alzheimerio simptomai, todėl kreipiuosi į jus dabar, nes, kai ateis laikas, galbūt jau nepajėgsiu to padaryti. Aš visą gyvenimą praleidau kino ekrane ir scenoje prieš jūsų akis. Jūsų plojimai buvo mano būties turinys ir prasmė.“

Kilnūs, tvirti ir visada kiek sentimentalūs – tokie buvo Hestono personažai. Hestonas ne kartą vaidino ir paprastą žmogų, kuriam tenka kovoti didžias kovas. Viename interviu kalbėjo: „Aš filmavausi tais laikais, kai žmonės mėgo epinio dydžio herojus, didesnius nei pats gyvenimas, todėl man teko suvaidinti keturis prezidentus, tris šventuosius ir du genijus. Man patinka vaidmenys, kuriuos vaidindamas aktorius patiria iššūkių. Bet aš nenorėčiau, kad mane atsimintų tik kaip Ben-Hurą. Žinoma, tai labai geras filmas ir aš juo didžiuojuosi, bet nemanau, kad tai mano geriausias darbas.“

Aktorius mirė 2008 m. Charltono Hestono artimieji žiniasklaidos atstovams jį apibūdino jo paties žodžiais: „Gyvenau nuostabų gyvenimą. Mano gyvenimo pakaktų dviem.“

LTR PLIUS vasario šeštadieniais rubrikoje „Kino žvaigždžių alėja“ rodys net keturis filmus, kuriuose vaidina šis aktorius. Karinėje dramoje „Generolas“ (Counterpoint, 1968) jis suvaidino simfoninio orkestro vadovą. Per gastroles Antrojo pasaulinio karo metais orkestras patenka į nacių nelaisvę, o Hestono personažui Lajoneliui Evansui tenka sunkus uždavinys išgelbėti orkestro muzikantus nuo mirties. Retrospektyvoje net du tokie populiarūs aštuntajame dešimtmetyje katastrofų trileriai.

Pirmajame „Žemės drebėjimas“ (Earthquake, 1974), pasakojančiame, kaip baisiausias žmonijos istorijoje žemės drebėjimas užklumpa Pietų Kaliforniją, Ch.Hestono vaidinamas statybų inžinierius Stiuartas, išgyvenantis sudėtingus santykius šeimoje, sugriautame Los Andžele ieško mylimosios ir jos sūnelio Korio. O kartu miestą ir kitus žmones jam tenka gelbėti nuo vis baisesnių bėdų.

Antrajame „Oro uostas1975“ (Airport, 1975) jis suvaidino avariją patyrusio lėktuvo pilotą, kuris, būdamas rimtai sužeistas ir praradęs regėjimą, kartu su stiuardese sėkmingai nutupdo lėktuvą. Karinėje dramoje „Midvėjaus mūšis“ (Midway, 1976) apie mūšį ties Midvėjumi, kuris tapo kertiniu įvykiu JAV ir Japonijos kare bei pačia galingiausia jūrų kampanija per visą Antrojo pasaulinio karo eigą, Hestonas įkūnijo drąsuolį kapitoną Matą Gartą.