Kompozitorė Zita Bružaitė Nacionalinės kultūros ir meno premija įvertinta „už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą“. Kompozitorė sako, komisijos suformuluotas apibūdinimas labai tiksliai atspindi tai, ko jie siekia kūryboje.
Kompozitorių sąjungoje Kęstučio Pavalkio suburta džiazo muzikantų grupė drauge su Z. Bružaite rengiasi vasario pradžioje vyksiančiam koncertui – kompozitorės dainų rinkinio „Penktame aukšte“ kompaktinės plokštelės pristatymui. Kompozitorė sako, jai tai iššūkis, nes išdrįso savo dainas įdainuoti pati.
Dainas iš rinkinio koncerte, kuris vyks Tamstos klube vasario 6-ąją, kompozitorė atliks drauge su dainininke Vytaute Pupšyte.
„Jos kurtos įvairiu metu – vienos siekia praeitą šimtmetį. Ir ne veltui taip leidinys vadinasi, nes yra pluoštelis dainų, sukurtų man gyvenant penktame aukšte, neturint užuolaidų, žiūrint į mėnulį, tas daineles sieja koks 20 metų ir seniai jos sukurtos, beje, labai naujos dainelės sukurtos pernai“, – teigia kompozitorė.
Z. Bružaitė neskirsto savo kūrybos pagal svarbumą, sako tiek dainai, tiek stambios formos kūriniui sukurti reikia įdėti tiek pat širdies.
„Tikrai nėra skirtumo, ar tai vaikiška dainelė, kuri trunka nuo vienos minutės. Kartais, žiūrėk, ilgiau kankinuosi prie jos, nes ji kaip mažas gražus daiktelis, kurį reikia išdekoruoti, o kada rašai stambesnės sudėties, didelės trukmės kūrinį, tas mąstymas kaip į freską žiūrint įsijungia, kitaip dydžiais žaidi, tas pats santykis yra, tiek pat širdies įdėta ten“, – pasakoja kompozitorė.
Z. Bružaitė sako, jos kelias į profesiją labai nuoseklus – grojo fortepijonu Kauno Juozo Naujalio muzikos mokykloje, vėliau pasirinko kompozicijos studijas.
„Greitai nusprendžiau, kad mane žavi improvizacija, kūrybinis procesas, tas laikas, dedikuotas gamoms, užleisdavo vietą mano kūrybai, man daug kas sako – tau gerai, tu kaip atėjai, taip nuėjai. Net niekada nesusimąsčiau – atėjau su iš aukščiau palydėjimu, palaiminimu“, – svarsto moteris.
Kompozitorei Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą. Ji sako, kad šis kūrybos apibūdinimas labai tikslai atspindi jo kūrybą. Muzikologai Z. Bružaitės kūrybą įvardija kaip įvairialypę – tai kompozitorė, galinti parašyti bet kokios žanro kūrinį – operą, simfoniją, muziką teatro spektakliui ar dainą. Kūriniuose kompozitorė jungia viduramžių asketizmą ir moderno spalvingumą, liaudies muzikos intonacijas ir džiazines improvizacijas. Koks laikas kompozitorei buvo pats kūrybiškiausias, kompozitorė atsako – dabar.
Kiekvienam kūriniui sukurti reikalingos skirtingos sąlygos, vienos formulės nėra sako Z. Bružaitė. Vieni kūriniai gimsta lengviau, kiti sunkiau, kartais reikia visiškos tylos, kartais melodija gimsta akimirksniu.
„Vėlgi su kelionėmis, kai neturėjau nieko kaip užfiksuoti, atėjo man nebloga mintis, vienintelis dalykas, ką turėjau, turėjau bilietą, aš ant bilieto parašiau, įlipo kontrolierius, sako, kas čia, taip kad visokių atvejų būna“, – prisiminimais dalijasi kompozitorė.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos bus įteiktos vasario 13-ąją, 2020 metais net kelios premijos skirtos menininkėms, susijusioms su muzikos scena – apdovanojimą taip pat pelnė operos solistė Asmik Grigorian, operos-performanso „Saulė ir jūra“ autorės Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė.
Visas Margaritos Alper reportažas:
