Vloclavekas – miestas Lenkijos šiaurinėje dalyje, prie Vyslos upės, Kujavijos Pamario vaivadijoje. Įdomu tai, kad Vloclavekas buvo privatus vyskupų miestas, priklausęs Kujavijai – vienai seniausių Lenkijos vyskupijų. Tarpukario modernizmo paieškas Vloclaveke pradeda LRT PLIUS laida „Stop juosta“.
Vloclaveko sąsajos su Lietuva ir Mikalojus Kopernikas
Vloclavekas kontroliavo visą Vyslos prekybą, čia ne kartą lankėsi Lenkijos karaliai. Vėliau miestas priklausė Prūsijai ir daugiau nei 100 metų – Rusijai. Laida „Stop juosta“ keliaus prie Kujavijos ir Dobrynės žemių muziejaus. Įdomu tai, kad Vloclaveke mokėsi ir garsusis astronomas Mikalojus Kopernikas.
Muziejus pradėtas statyti 1927-aisiais. Projektą be atlygio parengė Vloclaveko architektas, žinomas ir Lietuvoje – Stefanas Narębskis. Architektas Stefanas Narębskis – nuosaikiojo modernizmo šalininkas, estetikos paprastumą derinęs su tradicinės architektūros detalių stilizacija, kas būdinga to meto Lenkijos ir Lietuvos architektūrai.
Tarpukariu Vloclaveke veikė pusšimtis fabrikų, miestas tapo vienu didesnių Lenkijos pramonės centru. Rasti baltojo molio (kaolino) telkiniai garsino miestą keraminiais ir ypač – fajanso dirbiniais. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia buvo įkurti du fajanso fabrikai. Vloclaveko produkcija buvo žinoma visame pasaulyje.
Žymaus lenkų tarpukario architekto S. Narębskio darbai Lietuvoje
Iš Vloclaveko kartu su architektūros istoriku Michalu Pszczolkowskiu laidos „Stop juosta“ komanda keliaus į Torunę. Čia ir šiandien gyvena architekto Stefano Narębskio šeima. Mus pasitinka architekto marti ir anūkas, išsaugojęs išskirtinę savo senelio architekto piešinių ir brėžinių kolekciją.
S. Narębskis siejamas ne tik su Lenkija, bet ir Lietuva, o tiksliau – Vilniumi. 1911 metais, baigęs Vilniaus realinę gimnaziją, Stefanas studijavo architektūrą Peterburgo civilinės inžinerijos institute. Baigęs studijas, dirbo karo inžinieriumi Kijeve bei Vitebske. 1918−1922 metais studijavo Varšuvos politechnikos instituto architektūros fakultete. Gavęs architekto diplomą, išvyko į Vloclaveką, kur dirbo miesto architektu. O 1928-aisiais grįžo į Vilnių ir iki 1939 metų ėjo Vilniaus miesto architekto pareigas.
Svarbiausi architekto Stefano Narębskio darbai Vilniuje: Vyskupų rūmų bei rotušės rekonstrukcija, Antakalnio mokykla. Įdomu tai, kad Antakalnio mokyklos portalai – neobarokinai, tartum priderinti prie Vilniaus baroko. O Vloclaveke architektas pasirinko neogotikos stilių – pritaikė prie miesto istorinės architektūros.
Architektas Narębskis Vilniuje, šalia Montvilos kolonijos, prie Lukiškių aikštės, pasistatė dviejų aukštų namą, papuoštą neobarokiniais portalais, kuriame su šeima gyveno 15 metų. Čia lankydavosi to meto lenkų menininkai, intelektualai.
Po karo architektas kartu su kitais lenkų menininkais bei mokslininkais iš Vilniaus persikėlė į Torunę, tapo naujai įkurto Koperniko universiteto profesoriumi.
Narębskio anūkas dirba su kultūros paminklais, restauruoja baldus. Įdomu tai, kad pasak Lech, savo profesiją jis paveldėjo iš senelio: „Galiu pasakyti, kad iš dalies profesiją paveldėjau iš senelio. Senelis buvo architektas ir paminklų konservatorius. Aš nesu architektas, bet visą savo profesinį gyvenimą dirbu su paminklais“.
Taip pat laidos „Stop juosta“ komanda kalbino profesoriaus Narębskio jaunesniojo sūnaus žmoną – Anną Narębską. Pasak Annos, architektas Stefanas Narębskis buvo atviras ir nuoširdus žmogus. „Profesorius buvo neįtikėtinai atviras, labai šiltas žmogus. Juo buvo neįmanoma netikėti. Jis visada kalbėjo tik tiesą, buvo nuoširdus. Žmonės ieškodavo jo draugijos, norėdavo kalbėtis. Jis turėjo puikų humoro jausmą, mėgo drąsius juokus. Šiuose namuose nuolat būdavo svečių. Kadangi mano uošvis dirbo paminklų konservatoriumi daugybėje aplinkinių bažnyčių, čia dažnai lankydavosi ir kunigai. Man tai darė didžiulį įspūdį“, – žymų architektą prisimena Anna.
