Kultūra

2020.01.25 21:20

Petro Vyšniausko rankose ne tik saksofonas, kartais – ir medžioklio vamzdis

LRT.lt2020.01.25 21:20

Sausio 28 dieną saksofono legenda, Nacionalinės premijos laureatas Petras Vyšniauskas su žymia pianiste Aleksandra Žvirblyte pristatys atnaujintą bene populiariausią Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio projektą – „Kosminis Čiurlionis“.

P. Vyšniausko ir A. Žvirblytės koncertas „Kosminis Čiurlionis“ įvyks „Organum“ salėje Vilniuje. Ta proga paprašėme maestro P. Vyšniausko pasidalyti mintimis apie muziką, improvizaciją ir kitas aistras, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Čiurlionis džiaugiasi, neabejoju“

– Pastaraisiais metais grojate įvairiuose su Čiurlioniu susijusiose projektuose – „Kosminis Čiurlionis“, „Mistinis Čiurlionis“, „Improvizacijos Čiurlionio temomis“ su pianiste A. Žvirblyte. Kuo jums įdomus M. K. Čiurlionio pasaulis?

– M. K. Čiurlionis 1889–1892 metais kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre grojo fleita. Plungės tarpsnis neabejotinai turėjo įtakos ir jo muzikai, ir dailės kūriniams.

Esu gimęs Plungėje. Dažnai grįžtu į tėviškę. Vaikščiodamas po Plungės parką, mėginu suvokti tą laiką. Aplinka, kraštovaizdis, jokių kompiuterių, mobiliųjų telefonų – tik muzikavimas, koncertai. Visa tai ugdė būsimą Genijų.

Kuo dažniau klausau jo kūrybos, žiūriu paveikslus, tuo labiau jie man atrodo kaip vienas ilgas kelias. Nesvarstant, kas stipriau – muzika ar dailė.

– Šiais laikais vis daugiau išgirstame polistilistinių projektų. Kas tai – naujų kelių paieškos ar „stiklo karoliukų žaidimas“?

– Bet kuriuo atveju tai – puiku. Kad ir tokiu būdu mus žadina ir įkvepia Genijaus kūryba. Manau, kiekvienas kompozitorius džiaugiasi, kai atliekama jo kūryba. Džiaugiasi ir Čiurlionis, neabejoju. Kuo daugiau Čiurlionio, tuo daugiau Plungės. Kuo daugiau Plungės, tuo daugiau Čiurlionio. Šitie „karoliukai“ mane džiugina.

Skrydžiai su Žvirblyte

– Daug metų koncertuojate su dainininke Veronika Povilioniene, pastaraisiais – vis dažniau su klasikine pianiste A. Žvirblyte. Grynųjų žanrų atstoves provokuojate improvizacijai ir išėjimui iš kanonų?

– Taip jau atsitiko... Galima sakyti, kad tai „neplanuoti, bet laimingi pasimatymai garsuose“.

Duetas su Veronika man atvėrė kelią į neišsenkamus lietuviškos dainos lobynus. O pasidavę improvizacijai pakilome ir nuskridome per pasaulį, nusileisdami ir skleisdami dzūkiškai žemaitiškos spalvos pojūtį. Tai atsipirko su kaupu.

Su prof. A. Žvirblyte yra kitaip. Platus klasikinio fortepijono repertuaras leidžia pasirinkti tokius „teptukus ir dažus“, kuriais mūsų piešiami muzikiniai paveikslai įgauna netikėtų, fantastiškai stebuklingų spalvų, švysčiojimų, nuotaikų.

Žinoma, labai rizikuoju, kaskart improvizuodamas vaikštau ant dalgio ašmenų. Tačiau improvizacijai pasibaigus viskas tuoj pat užgyja. Prof. A. Žvirblytė yra nepaprastai meistriška pianistė, turinti tą sunkiai įvardijamą pojūtį visiškoje tamsoje išvysti šviesą ir neužkliūti už nereikalingų trapumų.

„Aš praeivis iš balso namų“

– Neseniai Klaipėdoje vyko „Provokacijų“ koncertas. Publika galėjo gėrėtis ne tik jūsų improvizacijomis, bet ir meninėmis fotografijomis. Dar viena aistra – improvizacija vaizdais?

– Man patinka paveiksluoti, labiausiai mėgstu nespalvotas nuotraukas. Turiu sukaupęs archyvą. Tai savotiškas laiko pristabdymas, o kartu ir vertybių perkainojimas. Labiausiai patinka daryti portretus. Mėgstu mūsų fotografijos klasikų Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko darbus. Labai subtilūs Arūno Baltėno darbai.

– Yra toks apibrėžimas – „improvizacija – tai operatyvi kompozicija“. Niekada negalvojote užsiimti kompozicija?

– Kompozitorius – ir architektas, ir statybininkas. Iš pradžių jis kiek pagyvena tame garsų name, o paskui viską, kas galvoje dūzgia, į popierių surašo. Pastato namą. Aš namų nekonstruoju, aš tik juose groju. Kažkuriuo gyvenimo laiku praleidau kompozicijos mokslus, dabar prisiduriu improvizuodamas. O tas jūsų pasakymas yra aiškiai „džiazmeno“.

Medžioklės signalai

– Žinau, turite dar vieną aistrą – medžioklę. Turbūt būsite vienas iš nedaugelo medžiojančių muzikų?

– Šiuo metu mūsų žiniasklaidos priemonėse daug neigiamos informacijos apie medžioklę ir medžiotojus. Prieštarauju tokiai nuomonei savo darbais. Rengiu koncertus miestų, miestelių bendruomenėms medžioklės tematika. Išleidome pirmą kompaktinę plokštelę su medžiokline muzika. Išleisti pirmieji Lietuviški medžioklės signalai „Madžioklei – Valio!“. Jau 14 metų dalyvauju iškilmingose mišiose ir koncerte, skirtuose Šv. Hubertui, medžiotojų globėjui, Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčioje, kur atvyksta medžiotojai iš viso pasaulio.

Iš profesionalių muzikų keletą medžiotojų pažįstu. Kol kas tai tebėra naujiena.

– Sausio 28 d-ąją pristatote duetinę „Kosminio Čiurlionio“ versiją su pianiste A. Žvirblyte. Ko tikėtis publikai šiame koncerte?

– Kviečiu į koncertą ateiti tuos, kurie nėra abejingi stebuklams, permainoms, atsinaujinimui, kuriems dar svarbu ne tik patenkinti savo ego, bet ir išgirsti, kas vyksta aplink, čia pat, netoliese.