Tikinčiųjų, bendruomenės ir geradarių pastangomis Paštuvoje vėl stovi bažnyčia. Prieš 4 metus sudeginti maldos namai atstatyti toje pačioje vietoje – Paštuvos kapinaitėse. Naujoji bažnyčia bus šiltesnė ir erdvesnė už buvusią, daugiau šviesos pateks pro didelius langus. Bendruomenės nariai pasirūpino jos aplinka, jau repetuoja šventas giesmes.
Baigtos statyti Paštuvos Šv. Barboros bažnyčios klebonas Virgilijus Dudonis rugsėjo 20 dieną kviečia tikinčiuosius į mišias ir bendruomenės šventę. Bažnyčią pašventins Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.
Kol buvo statoma bažnyčia, klebonas Šv. Mišias aukodavo parapijos namuose, čia būdavo šarvojami ir mirusieji. „Matau, kad šio krašto žmonės išsaugojo tikėjimą", - sakė V. Dudonis. Kaip pavyzdį jis rodė ir atstatomą bažnyčią. Klebono teigimu, žmonės netverdavo džiaugsmu, matydami kokį nors atliktą darbą.
Šventovės dešinėje pusėje pastatytas širdies formos akmeninis dubuo, kurį V. Dudonis aptiko po sudegusios senosios bažnytėlės pamatais. „Naudosime jį krikštui", – paaiškino klebonas.
Paštuva – svarbi istorinė vieta. Čia palaidotas pirmasis Lietuvoje baudžiavą panaikinęs dvarininkas, žymus mecenatas Ignas Karpis, Vasario 16-osios akto signataras Jonas Vailokaitis bei jo brolis kunigas Juozas, daug kitų iškilių asmenybių.
Medinė Šv. Barboros bažnyčia buvo pastatyta 1923 m. Ji buvo liaudiškos architektūros, stačiakampė, vienabokštė. 2012 m. gegužę ją sunaikino psichiškai neįgalus žmogus, pridaręs nuostolių ir kitoms bažnyčioms, – sudegino maldos namus Kulautuvoje.
Per gaisrą Šv. Barboros bažnyčioje Paštuvoje pražuvo keturi kultūros vertybe paskelbti paveikslai. Vertingiausias jų – XIX a. pirmojoje pusėje nežinomo dailininko tapyta „Švč. Trejybė".
