Kultūra

2020.01.24 16:31

Vilniaus muziejus pagaliau virsta kūnu

Austėja Kuskienė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2020.01.24 16:31

Ar kada susimąstėme, kad Vilniuje nėra sostinės istorijai ir dabarčiai skirto muziejaus? Kokios priežastys tai lėmė? Kokį Vilniaus miesto muziejų-tyrimų centrą regi architektūros istorikė Marija Drėmaitė, menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė ir istorikas, Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojas Karolis Kučiauskas?

Šie trys menotyros ir istorijos mokslų daktarai parengė Vilniaus miesto muziejaus tyrimų centro galimybių studiją ir pabandė išsiaiškinti, ar reikalingas sostinei toks muziejus bei kur jis galėtų įsikurti.

Idėjos autoriai pateikė keturias tokio muziejaus veikimo alternatyvas. Pirmoji alternatyva skelbia, kad ekspozicijos ir administracija galėtų įsikurti Vilniaus rotušėje. Antroji alternatyva – laikinosios ekspozicijos ir administracija Vilniaus santuokų rūmuose, o miesto pažinimo ekspozicija įsikurtų rotušėje. Trečiosios alternatyvos atveju ekspozicijos vyktų įvairiose miesto dalyse, o administracija įsikurtų savivaldybės suteiktose patalpose. Na ir ketvirtoji alternatyva – ekspozicijos įvairiose miesto dalyse, o nuolatinė miesto pažinimo ekspozicija ir administracija įsikurtų rotušėje.

Dažniausiai miestų muziejai dideliuose miestuose yra gyvybingi, neapsiribojama kažkokia nuolatine istorine ar kultūrine ekspozicija – tai miestiečių sąmoningumo ugdymo centrai.

Pasak menotyrininkės Rasos Antanavičiūtės, visi minimi istorijos mylėtojai yra dideli Vilniaus fanai, kuriuos, pasak jos, sujungė idėja apie sostinės muziejų. „Parašėme projektą, gavome Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, parengėme galimybių studiją. Tą studiją rengdami dar ir darėme apklausą bei daug kitų dalykų, kurie mums turėjo padėti atsakyti į klausimą, ar apskritai tokia iniciatyva yra reikalinga“, – pasakoja R. Antanavičiūtė.

Architektūros istorikė Marija Drėmaitė sako, kad iš pradžių reikėjo patikrinti, kiek apskritai yra originali ši idėja bei kokia yra Vilniaus istorijos istorija. „Nuo 1933 metų niekaip nepavyksta įgyvendinti Vilniaus muziejaus idėjos. Aiškinomės kodėl taip nutiko. Žinoma, čia didžiausias yra Karolio (Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojo Karolio Kučiausko – LRT.lt) įnašas. Toks muziejus jau buvo pradėtas kurti, buvo kaupta kolekcija, tad buvo įdomu tyrinėti, kur ta kolekcija nusėdo ir kas vis tik sutrukdė tam muziejui atsirasti“, – sako M. Drėmaitė.

Pasak jos, stebina pats faktas, kad šalies sostinė neturi savo muziejaus, kai tuo tarpu dauguma Lietuvos miestų, net ir palyginti jaunų, juos turi. Marija sako, kad gyventojų apklausa parodė, kad miestiečiai nori tokio muziejaus, tiesa, buvo ir tokių, kurie teigė, kad Vilniui nereikia dar vieno muziejaus, ne va tai, į juos ir taip niekas nevaikšto. Architektūros istorikė sako besidominti, kaip tokie muziejai esti kitose šalyse. Pasak jos, dažniausiai miestų muziejai dideliuose miestuose yra gyvybingi, neapsiribojama kažkokia nuolatine istorine ar kultūrine ekspozicija – tai miestiečių sąmoningumo ugdymo centrai, kuriuose tiriamos miesto problemos, pristatomi pasiekimai.

Miesto muziejaus idėja buvo keliama dar 1912-aisiais, sako Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojas Karolis Kučiauskas. „Tas žodis ore sklando ganėtinai ilgai ir kūnu tampa tik 1933 m., kuomet muziejui yra pradedama kaupti kolekcija. Tačiau tuomet prasidėjo diskusijos, kur gi tas muziejus galėtų įsikurti. Galiausiai numatoma muziejaus atidarymo data – 1939-ųjų ruduo, tačiau prasideda karas. Vėliau sovietmečiu tas muziejus linksta į meninę kryptį ir patampa Lietuvos dailės muziejumi“, – trumpai sostinės muziejaus virsmą į Lietuvos dailės muziejų nupasakoja K. Kučiauskas.

Vilniaus miesto muziejaus idėja vėl atgimsta tik 21 a., kuomet nepriklausoma Lietuva šventė savo vardo paminėjimo tūkstantmetį.

Konkretesnių veiksmų neseniai ėmėsi ir Vilniaus miesto savivaldybė – įsteigta viešoji įstaiga „Vilniaus miesto muziejus“, kurios steigimui pritarė Vilniaus miesto taryba. Laikinąja Vilniaus miesto muziejaus direktore paskirta viena galimybių studijos rengėjų – R. Antanavičiūtė.

Plačiau – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius