Kultūra

2020.01.22 17:03

Panevėžyje dėl nekomercinio kino oazės „Garsas“ verda aistros, bet meras negirdi nieko konstruktyvaus

Juta Liutkevičiūtė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2020.01.22 17:03

„Čia labiau žaidžia jausmai, sentimentai. Pats užaugau Panevėžyje, lankydavausi „Garse“. Tačiau mes likome vieninteliai, turintys tokį pastatą. Kiti miestai juos renovavo“, – LRT RADIJO laidai „Kultūros savaitė“ sakė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Jo tvirtinimu, „Garso“ mieste neliks.

Istorinė kino teatro vieta

Planai Panevėžyje vietoje kino teatro „Garsas“ įkurti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą patinka ne visiems panevėžiečiams. Iniciatyvinė piliečių grupė siekia išsaugoti kino teatrą ir siūlo naują menų centrą statyti kitur.

„Mus išgirdo prezidentūra, mus išgirdo valstybinė kultūros paveldo komisija, mus išgirdo kultūros ministras, tačiau mūsų niekaip neišgirsta meras,“ – sako panevėžietė Laura Mikšionienė. – Kuomet pasigirdo kalbos, kad kino teatrą „Garsas“ renovuos, suklusau. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ta renovacija yra tiesiog „Garso“ nugriovimas. Internete buvo ir daugiau pasipiktinusiųjų tokiais užmojais. Taip ir gimė mūsų pilietinė grupė, siekianti išsaugoti šį kultūros centrą“.

Pasak Lauros, kino teatras „Garsas“ stovi istorinėje miesto dalyje ir turi ilgametę istoriją, siekiančią ir tarpukario laikus. „Būtent kino teatras toje vietoje Panevėžyje, su kino rodymo funkcija, veikia nuo 1928 metų, – pasakoja pilietiška panevėžietė. – Dabartinis kino pastatas jau skaičiuoja 51-uosius metus. Šita „Garso“ aikštė visiems panevėžiečiams asocijuojasi su kino rodymo vieta“.

Siūlo konservų fabriko statinius

Tuo tarpu Stasio Eidrigevičiaus menų centro atstovai tikina, kad naujajame centre išliks neformalaus kino funkcija. L. Mikšionienė sako, kad pilietiškų panevėžiečių tokios kalbos netenkina. „Kuomet pradėjo kurtis Stasio Eidrigevičiaus menų centras, jokių kalbų apie kino salę net nebuvo. Buvo kalbama, kad kino teatras bus iškeltas ir „Garso“ ten neliks. Vėliau, išgirdus miestiečių pasipiktinimą, kino salė tame centre jau buvo „įpaišyta“. Tačiau numatyta salė yra vos 77 vietų – tokia dabar yra „Garso“ Mažoji salė. Tai neatitinka panevėžiečių poreikių“, – nusivylimo valdžios sprendimais neslepia Laura.

Negi susitikimus reikės daryti po dešimt kartų, kad visi norintys galėtų juose apsilankyti?

Pasak jos, šimto tūkstančių gyventojų miestas negali tenkintis vos 77 vietų nekomercinio kino sale. „Į premjeras ir įvairius susitikimus su kino kūrėjais susirenka pilna Didžioji salė, tad net sunku įsivaizduoti, kaip miestas galėtų pasitenkinti viena ir dar maža sale. Negi susitikimus reikės daryti po dešimt kartų, kad visi norintys galėtų juose apsilankyti?“, – retoriškai klausia iniciatyvinės piliečių grupės, siekiančios išsaugoti „Garsą“ atstovė. – Panevėžiečiai nėra prieš Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Mes esam prieš „Garso“ sunaikinimą“.

Panevėžio meras: „Susitikti su miestiečiais galiu, kad ir kasdien, tačiau neišgirstu iš jų jokių konstruktyvių argumentų“.

Iniciatyvinė piliečių grupė Panevėžio savivaldybei yra pateikusi pasiūlymą, kur galėtų įsikurti Stasio Eidrigevičiaus menų centras. „Prestižinėje miesto vietoje yra labai gražus objektas – buvęs konservų fabrikas. Visas fabriko statinių ansamblis yra pripažintas kultūros paveldo objektu. Dabar šis objektas yra parduodamas. Savivaldybei esam siūlę, kad vietoj to, jog griauti kino teatrą, geriau įsigyti tuos fabriko statinius. Tas įsigijimas gal tiek pat kainuotų, kiek „Garso“ nugriovimas? – svarsto ir pasiūlymus Panevėžio valdžiai jau ne kartą išsako iniciatyvi panevėžietė. – Tuomet Panevėžio savivaldybė būtų tikroji šio paveldo šeimininkė. Būtų gera proga sutvarkyti ilgus metus apleistą miesto dalį“.

Sentimentai trukdo vystyti miestą

R. M. Račkauskas sako, kad girdi panevėžiečių pasipiktinimą, tačiau tvirtina, jog „Garso“ mieste nebus. „Diskutuoti reikia sąžiningai, o ne apsimetinėti, kad kažkas kažko nežino ar nesupranta, – taip skamba mero atsakas iniciatyvinei, „Garsą“ išsaugoti siekiančiai, grupei. – Susitikti su miestiečiais galiu kad ir kasdien, tačiau neišgirstu iš jų jokių konstruktyvių argumentų. Čia labiau žaidžia jausmai, sentimentai. Aš pats užaugęs Panevėžyje, eidavau į „Garsą“ žiūrėti filmų apie indėnus. Tačiau mes likome vieninteliai iš miestų, kurie turi tokį pastatą. Kiti miestai renovavo juos. Pavyzdžiui Druskininkuose tokio tipo pastate veikia prekybos centras“.

Stasio Eidrigevičiaus menų centro vadovė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė tikina, kad apie kino teatro „Garsas“ ateitį buvo diskutuojama jau seniai. „Tai milžiniškas, šaltas, šiuolaikinių poreikių neatitinkantis pastatas – ekonomiškai tokį statinį labai sunku išlaikyti, – sako K. Jakubauskaitė-Veršelienė. – Didžiosios salės užpildymas kino seanso metu būna vos iki 20 žmonių. Akivaizdu, kad tokios didžiulės salės nekomerciniam, nepriklausomam kinui rodyti, ko gero, tikrai nebereikia“.

Žmonės turi daug sentimentų tai vietai, tačiau ką daryti, kad tie sentimentai taptų ne grąžinantys į praeitį ir neužkirstų kelio toliau gyventi ir kurti miestą.

Pasak jos, S. Eidrigevičiui vis dažniau besilankant gimtajame Panevėžyje, buvo išreikštas noras, kad jei mieste atsirastų tinkama erdvė eksponuoti darbus, menininkas padovanotų savo kolekciją Panevėžiui.

„Tuomet įvyko labai reta Lietuvoje piliečių iniciatyva, kurios metu miesto valdžiai buvo pristatyti siūlymai dėl tokios erdvės kūrimo, o miesto valdžia, kas taip pat yra gan reta, labai palankiai į tokius siūlymus sureagavo ir uždegė šiam kultūros projektui žalią šviesą. Tiesiog įvyko graži sinergija“, – pasakoja Stasio Eidrigevičiaus menų centro vadovė.

Jos teigimu, naujo centro vietą palaimino autoritetinga architektų komanda. „Daugiausiai balsų gavo variantas, kuriame yra plečiami „Garso“ kultūriniai pasirinkimai, paliekant kino rodymo funkciją, – tikina K. Jakubauskaitė-Veršelienė. – Žmonės turi daug sentimentų tai vietai, tačiau ką daryti, kad tie sentimentai taptų ne grąžinantys į praeitį ir neužkirstų kelio toliau gyventi ir kurti miestą“.

Meras R. M. Račkauskas teigia, jog kino teatro „Garsas“ išlaikymas savivaldybei kainuoja apie 400 tūkst. eurų. Tačiau 2018 m. kino teatro veiklos ataskaitoje matyti, kad savivaldybė kino teatro veiklai skyrė 169 283 Eur.

R. M. Račkauskas interviu taip pat minėjo, kad buvusiame Konservų fabrike nėra jokių galimybių įsteigti S. Eidrigevičiaus menų centrą, nes pastatas ruošiamas rekonstrukcijai, o privatūs jo savininkai ieško partnerių, kurie galėtų dabar apleistose patalpose įkurti jau suprojektuotą kultūros centrą. Tačiau buvusio Konservų fabriko pastatas šiuo metu yra parduodamas ir naujieji pastato savininkai neprivalėtų vykdyti numatyto kultūros centro projekto.

Sausio 21 dieną pilietinė iniciatyvinė grupė „Išsaugoti Garsą!“ išplatino kreipimąsi į S. Eidrigevičių, raginantį „saugoti savo vardą“, pasisakyti viešai ir apsvarstyti galimybę centrą statyti kitoje miesto vietoje.

Plačiau – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius


Taip pat skaitykite