Kultūra

2020.01.20 19:56

Aerograma iš Benny Goodmano epochos: atsiprašau amerikiečių, bet džiazas atsirado Lietuvoje

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.01.20 19:56

„Geriausias būdas muzikai išlikti gyvai – ją groti gyvai“, – sako vibrafonininkas, LRT KLASIKOS laidų vedėjas Marius Šinkūnas, su bičiuliais muzikais įrašęs litvakų kūrybos plokštelę „Aerograma“. Ir su ja bei tais bičiuliais leidęsis į turą po daugelį pasaulio šalių.

Svingo karalius

2017-ųjų pavasarį su M. Šinkūnu susisiekė violončelininkas Glebas Pyšniakas ir pasidalijo sumanymu įamžinti litvakų muzikinį paveldą. Į Marių kreipėsi kaip į džiazo atstovą, žinovą, specialistą.

Idėjos paskatintas M. Šinkūnas bene pirmąkart apsižiūrėjo, kad bent keturis penktadalius jo paties repertuaro sudaro litvakų kompozitorių kūryba: Josephas Achronas, Leopoldas Godovsky, Jascha Heifetzas, Aaronas Coplandas, George`as Gershwinas, Benny Goodmanas, Viačeslavas Ganelinas, Anatolijus Šenderovas – gyveno Lietuvoje arba iš jos buvo kilę jų tėvai.

„Padariau išvadą, kad apskritai visas džiazo modalumas atsirado Lietuvoje – nuo B. Goodmano, kurio mama buvo kilusi iš Kauno. 4 dešimtmetį Niujorke jis įkūrė nepaprastai reikšmingą baltaodžių džiazo orkestrą, pradėjo svingo epochą, pelnė titulą „King of Swing“, – pasakojo M. Šinkūnas.

Vibrafono instrumentas buvo sukurtas 1921-aisiais JAV. Ir nepraėjus nė dešimtmečiui, pasak M. Šinkūno, juo muzikuota Michelio Hofmeklerio orkestre Kaune. „Antrasis pasaulinis karas viską nušlavė – nebeliko žydų bendruomenės, o sovietai uždraudė džiazo muziką. 50 okupacijos metų vibrafono ir klarneto improvizacinės muzikos nebuvo“, – aiškino M. Šinkūnas.

Laiškas proseneliui pakvietė į Ameriką

M. Šinkūnas, G. Pyšniakas, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir pianistas Robertas Lozinskis ėmėsi įgyvendinti sumanymą, repetavo kūrinius, kuriuos kvartetui aranžavo smuikininkas Borisas Traubas. Talkino ir klavišininkas Leonidas Mieldažis.

Plokštelė buvo įrašyta Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, ją išleido „MAMA Studios“. Dar repetuojant imta svarstyti, kaip gi galėtų būti pavadintas leidinys. Pavadinimas radosi visai netikėtai.

„Vieną vakarą sėdėdamas kaime ir kūrendamas krosnį, spintoje surandu atvirlaiškį – aerogramą iš Amerikos, mano proseneliui siųstą brolio. Pamaniau, štai ir bus pavadinimas visoms toms katastrofoms, kurios išskyrė žmones lyg žemynus“, – LRT.lt sakė M. Šinkūnas.

Pavadinimas buvo simboliškas ir kita prasme: plokštelėje įrašyta muzika kartu su jos atlikėjais iškeliavo į kitą žemyną. Po koncertų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje apsilankė Jungtinėse Valstijose – Čikagoje, Niujorke, Vašingtone, Santa Monikoje. Tada vėl sugrįžo į Europą – Dubliną, Minską, Mariborą (Slovėnija), Londoną ir Vieną.

Džiazuotos erezijos

M. Šinkūnas akivaizdžiai žavėjosi užatlantės mastais. Štai kad ir tokia istorija. Kad nereikėtų transportuoti didelio ir sunkaus vibrafono, jį nuomojosi vietoje. „Instrumentą atveždavo ant ratų visą surinktą lyg lovą – tokie amerikietiški užmojai ir mąstymas“, – pasakojo pašnekovas. Tiesa, kartais atveždavo ir visai išklerusį, todėl likus valandai iki koncerto muzikantas repetuodavo kitu instrumentu – atsuktuvu.

Amerikoje per koncertus šnekindamas publiką M. Šinkūnas kartais pasakydavęs tokių „erezijų“, po kurių paskui būgštavo į JAV daugiau nepateksiąs.

„Niujorke per koncertą pasakiau: „Atsiprašau visų amerikiečių, bet džiazas iš tiesų atsirado Lietuvoje.“ Susizgribau, kad daugiau čia nebūsiu pageidaujamas. Tačiau paskui kvietė dar – tris kartus“, – juokėsi M. Šinkūnas.

O Los Andželo klausytojus nuliūdino: „Manot, turite du nacionalinius instrumentus – bandžą ir vibrafoną? Teks jus nuvilti – turite tik bandžą. Nes vibrafonas yra lietuviškas instrumentas.“ Abu šiuos sąmojus įkvėpė litvakas B. Goodmanas, pirma – kaip džiazo novatorius, o antra – kaip muzikas, išpopuliarinęs vibrafoną.

Vienintelis kelias iš skurdo

M. Šinkūno, vibrafonininko, simpatijas B. Goodmanui lengva pateisinti. Neseniai atsiradusį instrumentą B. Goodmanas netrukus įtraukė į savo orkestro sudėtį. Anot Mariaus, 1931 metais B. Goodmano orkestras padarė pirmąjį vibrafono garso įrašą.

Metalinio vibrafono ir klarneto, medinio pučiamojo instrumento, duetas tada klausytojo ausiai skambėjo kosmiškai, gurmaniškai, naujai. M. Šinkūno įsitikinimu, B. Goodmanas šimtmečiui į priekį padiktavo muzikos madas.

Verta pasiklausyti kompozicijos „Runnin` Wild“, atliekamos B. Goodmano kvarteto:

Klarnetininkas, kompozitorius, orkestro lyderis ir džiazo reformatorius Benjaminas Davidas Goodmanas gimė 1909 metų gegužę Čikagoje žydų emigrantų šeimoje. Tėvas Davidas, kilęs iš Varšuvos, JAV atsidūrė 1892 metais, tapo siuvėju.

Su būsima žmona Dora Grisinska, kilusia iš Kauno, juodu susitiko Baltimorėje. Prieš gimstant devintajam vaikui Benjaminui, šeima persikraustė į Čikagą, gyveno lūšnyne su kitais emigrantais iš Lenkijos, Airijos, Vokietijos, Italijos, Skandinavijos.

Šeimoje augo 12 vaikų. Nuolatinis pinigų stygius buvo lyg dar vienas šeimos narys. 12 metų profesionalioje scenoje debiutavęs jaunasis klarnetininkas suprato, kad muzika yra vienintelis kelias, galintis išvaduoti jį nuo skurdo.

B. Goodmanas muzikavo įvairiuose Čikagos orkestruose ir ansambliuose. 1929 metais tapo laisvu muzikantu ir karjerą tęsė Niujorke koncertuodamas su džiazo grandais. 4 dešimtmečio pradžioje bičiulio Johno Hammondo, prodiuserio iš kompanijos „Columbia Records“, paskatintas subūrė savo garsųjį orkestrą.

Jame muzikavo tik baltaodžiai. Tačiau aršiausios rasinės diskriminacijos metais jis kvietė „juodojo“ džiazo žvaigždes muzikuoti mažesnės sudėties ansambliuose „combo“. B. Goodmano kvartete ir trio grojo juodaodis vibrafonininkas Lionelis Hamptonas.

Kaune apsilankyti neleista

Orkestras buvo suburtas Didžiosios depresijos metais. B. Goodmanas sugebėjo jį išlaikyti, mokėjo algas, kartais ir žiebtuvėliais, avalyne ar kaklaraiščiais. „Suformavęs šį kolektyvą jis pradėjo naują muzikos epochą“, – teigė M. Šinkūnas.

Būtent B. Goodmano nuopelnu džiazo muzika pirmą kartą nuskambėjo prestižinėje „Carnagie Hall“ koncertų salėje Niujorke. Tai įvyko 1938 metais.


6 dešimtmečio pradžioje B. Goodmanas gastroliavo Europoje, Tolimuosiuose Rytuose, 1962 metais apsilankė Sovietų Sąjungoje. Čia surengė net 32 koncertus – Maskvoje, Leningrade, Tbilisyje ir Sočyje. Maskvoje jo klausėsi pats SSRS lyderis Nikita Chruščiovas. Tačiau į Kauną, mamos gimtąjį miestą, džiazo legendai nebuvo leista užsukti.