Kultūra

2020.01.19 16:10

Libertas Klimka. Apie klimato „išdaigas“ senovėje ir šiandien

Libertas Klimka, etnologas2020.01.19 16:10

Nuo ko dažniausiai prasideda pokalbiai, susitikus pažįstamiems? Ar tik ne nuo orų aptarimo? Kai jie tokie stebinantys, sunkiai nuspėjami, net meteorologų dabar atsargiai prognozuojami.

Štai Dzūkijos miškuose iki dabar galima pasirinkti voveraičių! O vasarą medukvepės liepos Vilniuje žydėjo bene trimis savaitėmis anksčiau daugiametės vidutinės datos. Tokie nukrypimai, žinia, verčia galvoti apie priežastis, trikdančias natūralius gamtos ritmus. Orų anomalijas, klimato šiltėjimą aiškinama žmogaus ūkinės veiklos padariniais – antropogeninėmis priežastimis. Išties technologiniai gamybos procesai, gyvulininkystės plėtra teršia atmosferą, o raketų skrydžiai ardo apsauginį ozono sluoksnį. Tai gali turėti įtakos nusistovėjusiai šiltų ir šaltų oro masių – ciklonų ir anticiklonų konvekcijai apie Žemės rutulį. Ašigalių ledynų tirpsmas keičia vandenynų sroves. Tai nerimą keliantys reiškiniai!

Tačiau pasirodo, kad klimato „išdaigų” būta ir senovėje. Štai Lietuvos teritorijoje labai permainingų orų būta 14 ir 15 šimtmečiais. Kryžiuočių kronikoje rašoma: 1323 metų žiemą spustelėjo toks stiprus šaltis, kad teko grįžti iš karo žygio į Lietuvą pusiaukelės, o „vaismedžiai Livonijoje ir Prūsijoje arba išdžiūvo arba taip nukeipo, kad ilgus metus negalėjo vesti vaisių”. 1440 metų Lenkijos kronikoje rašoma, kad žiema Lenkijoje, Lietuvoje ir kaimyninėse žemėse buvo baisi ir labai ilga. 1460 metais net Baltijos jūra užšalo ir iš Danijos į Švediją buvo galima pėsčiomis nueiti. Užtat 1493 metų sausio ir vasario mėnesiais buvo taip šilta, kad prasikalė žolė, sodai ėmė žydėti, parskridę paukščiai lizdus susuko. Tačiau kovo šalčiai viską pražudę. Prie tokių bėdų dar prisidėjo ir pavasariniai potvyniai, atsiradę iškirtus miškus upių pakrantėse.

Apskritai Žemės klimato pokyčių priežastys įvairios, sudėtingos, menkai tepažintos. Juos sukelia tiek Žemės gelmėse vykstantys procesai, tiek mūsų planetos priklausomybė nuo kosmoso poveikių. Juk būta ilgaperiodžių reiškinių, sukausčiusių Žemę ledynų šarvais tūkstantmečiams arba sukėlusių šilumos bangas, užliejusias žemynus pasauliniais tvanais. Betgi geologinės istorijos žinojimas nenuima žmonijos atsakomybės naštos už planetos švarą ir jos tinkamumą gyvybės egzistencijai. Protingo ūkininkavimo, gamtos išteklių taupymo galima pasimokyti net ir iš tradicinės kultūros, protėvių šimtmečiais sukauptos patirties ir jų gamtos pažinimo.

Smalsu patikrinti, ar tebegalioja kaimo senolių spėjimai apie žiemos orus. Jų kaita būdavo spėjama pagal dangaus kūnų matomumą, žmogaus savijautą, paukščių, žvėrių, vabzdžių, roplių ir žuvų elgseną, augalų būseną. Trumpalaikės liaudiškosios orų permainų prognozės yra gana patikimos. Tai pirmiausia pasakytina apie dangaus kūnų ir debesų spalvos saulės tekos bei laidos metu stebėjimus. Taip pat ir apie mėnulio išvaizdą. Jei apie jį didelis šviesos ratas, pasikeitimo tikimasi po trijų dienų, jei mažas – jau rytoj. Lauryno Ivinskio kalendoriuose rašoma, kad viso mėnesio orą lemianti ketvirtoji jauno mėnulio diena. Jei mėnulis šviesus tris pirmąsias dienas antrame ketvirtyje, tai iki ciklo galo galima tikėtis šviesių ir tykių naktų. Jei apatinis mėnulio ragas šviesesnis negu viršutinis, pirmoji mėnesio dalis bus lietinga.

Daug oro permainų požymių tiek gyvojoje gamtoje, tiek ir namuose susiję su slėgio kritimu. Prieš šaltį vanduo iš eketės išsilieja, vakare žarijos krosnyje užsiplieskia. Ir langinės taip keistai girgžda šalčiams ateinant. Tada varnos tupi aukštai medžiuose pasišiaušusios ir žiūri į šiaurę, zylės nuo ryto pradeda čirpti, dūmai iš kamino kyla tiesiai į viršų, o katinas lipa ant pečiaus. Jei akmenys dengiasi šerkšnu ir garsiai rėkauja kuosos, tikrai bus atodrėkis. Kiti jo požymiai tokie: šuo sniege voliojasi, katė pro langą žiūri, varnos vaikšto žeme ir net eketėje maudosi. Prieš atodrėkį lašiniai kamaroje rasoja, raugintų kopūstų statinėje skystis pakyla, o žmogui sąnarius ima „sopėti”. Mokėta kaime pasigaminti ir primityvių barometrų – tai pavėsyje prie sienos vienu galu prikalta sausos eglės šakelė. Prieš kritulius ji linksta žemyn, prieš giedrą kyla aukštyn. Iš esmės liaudiški orų spėjimai yra atidus įsižiūrėjimas į tėviškės gamtos reiškinių priežasties – pasekmės ryšius. Mokslo požiūriu tai yra biologinių sistemų reakcija į atmosferos slėgio kitimus, oro įelektrinimo laipsnį, vandens ir oro temperatūros bei drėgmės svyravimus.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.