Kultūra

2020.01.14 18:56

Kultūros apžvalgininkas įsitikinęs – trinkelėmis išklotas Vilnius įdomus nebus, tad palikite „Kablį“ ramybėje

Juta Liutkevičiūtė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2020.01.14 18:56

„Miestas virsta tiesiog trinkelėmis išklotu lauku. Manau, toks jis nebus įdomus nei miestiečiams, nei čia atvažiuojantiems. Žinau, kad „Kablys“ Rygos ir ypač Minsko gyventojams yra pavyzdys to, ko jie norėtų savo miestuose“, – sako kultūros apžvalgininkas Domininkas Kunčinas.

Sostinės „Kablio“ pastato paskirtį ruošiamasi keisti iš kultūrinės į administracinę. Kultūros baras „Kablys“ yra gerai žinoma įvairaus žanro alternatyvios muzikos gerbėjų oazė.


Purtosi euro remonto

„1993-iųjų pavasaris. Išlipu priešpaskutinėje 16-to troleibuso, važiuojančio į stotį, stotelėje. Kitoje gatvės pusėje – tipinis siurrealizmo pastatas: erdvūs laiptai kyla link antikinio portiko, paremto aštuoniomis masyviomis kolonomis. Įveikęs aidintį, šaltą vestibiulį, pirmą kartą patenku į didžiąją salę: didžiulis sietynas virš galvos, nušiurę kilimai, girgždančios medinės kėdės ir specifinis kvapas vis dar atsiduoda praeitimi. Tačiau scenoje jau skamba ateitis – pačių blogiausių festivalio grupių kūryba“, – taip savo įspūdžiais iš 1993-iųjų dalinasi kultūros apžvalgininkas, portalo Ore.lt redaktorius Domininkas Kunčinas.

Šių metų pradžioje alternatyvios muzikos gerbėjai sužinojo, kad pastato, kuriame įsikūręs kultūros baras „Kablys“, paskirtis keičiama iš kultūrinės į administracinę. Pastato savininkas, savivaldybė ir nekilnojamojo turto tarnyba sako, kad pastato veikla neturėtų keistis – čia, anot jų, ir toliau vyks alternatyvios muzikos renginiai. Vis dėl to muzikos gerbėjai nesėdi atsipalaidavę savo foteliuose ir jaučia neramias nuotaikas.

Tas nerimas lydi nuolat, sako kultūros apžvalgininkas D. Kunčinas. Tačiau, pasak jo, tai yra geras dalykas. „Laikinumas verčia žmones, kurie ten („Kablyje“ – LRT.lt) kažką daro, neužsisėdėti, neužklimpti kažkokioje rutinoje, – teigia pašnekovas. – Žinoma, tas laikinumas užkerta kelią ir ilgalaikiams darbams“.

Dar prieš 15 metų šitas rajonas buvo niekam nepatrauklus, o pirkti butą ryžosi tik drąsiausi žmonės.

„Kablys“ kaip kultūros paveldo vieta yra lyginama su profsąjungų rūmais. Tiesa, į pastaruosius užeiti jau nepavyktų – jie nugriauti. Domininkas tikina, kad „Kablys“ nėra tik alternatyvios muzikos gerbėjų susirinkimo vieta. „Šis pastatas turi labai ilgą ir turtingą istoriją, susijusią tiek su kinu, tiek su vienais pirmųjų šokių mieste, tiek ir su alternatyvia kultūra, kuri čia tai sužibėdavo, tai vėl nurimdavo, – pasato kultūrinę vertę nusako D. Kunčinas. – Pastatas unikalus ir originalus. Jei bus padarytas euro remontas, tai bus ta pati erdvė, kurių mieste ir taip apstu“.

Miestas praranda veidą

Pašnekovas įsitikinęs, kad tokiais sprendimais (keisti pastato paskirtį ir standartizuotai jį renovuoti – LRT.lt) sostinėje yra naikinamas paveldas – „miestas virsta tiesiog trinkelėmis išklotu lauku“. „Manau, toks miestas bus neįdomus nei patiems gyventojams, nei čia atvažiuojantiems žmonėms, – neabejoja kultūros apžvalgininkas. – Žinau, kad „Kablys“ Rygos ir ypač Minsko gyventojams yra pavyzdys to, ko jie norėtų savo miestuose“.

D. Kunčinas pastebi, kad rajonas, kuriame yra „Kablys“, išgyvena gentrifikacijos (istorinio miesto centro ar kitų teritorijų traukos paskatinta socialinė kaita, kai viduriniosios ar aukštesnės socialinės klasės gyventojai keičia žemesnės socialinės klasės gyventojus – LRT.lt) procesą.

„Dar prieš 15 metų šitas rajonas buvo nepatrauklus, o pirkti butą ryžosi tik drąsiausi žmonės, – pasakoja Domininkas. – Miestas turėtų atsakingiau pažiūrėti į naktinę ekonomiką ir negalvoti, kad tai yra neegzistuojantis dalykas – vos ne kiekvieną savaitgalį „Kablyje“ renkasi tūkstančiai žmonių“.

„Kablį“ išsaugojo... krizė

Pašnekovas supranta, kad valdininkams yra žymiai paprasčiau leisti vykti liberaliems ekonominiams procesams, o ne sukti galvą dėl nestandartinės kultūrinės vietos. Tačiau, pasak jo, kyla klausimas: ar taip (standartizuotai sutvarkyti visas miesto erdves – LRT.lt) yra įdomiau?

Krizės ir ekonominio atsigavimo laikotarpiai vis aplenkdavo šį pastatą, o jame įleisti menininkai padarė tai, kas dabar traukia tūkstančius alternatyvios kultūros šalininkų.

„Manau, kad tikrai ne, – pats į savo retorinį klausimą skuba atsakyti kultūros apžvalgininkas. – Turime pavyzdžių, kaip nutiko panašios paskirties ir architektūros pastatams – kino teatrams „Tėvynė“ ir „Pergalė“. Abu jie yra „iščiustyti“, į juos labai retai įsileidžiama alternatyvi kultūra“.

Pasak jo, kultūrą „Kablyje“ taip ilgai išlaikė ekonominė krizė. Domininko teigimu, krizės ir ekonominio atsigavimo laikotarpiai vis aplenkdavo šį pastatą, o jame įleisti menininkai padarė tai, kas dabar traukia tūkstančius alternatyvios kultūros šalininkų.

Plačiau apie „Kablio“ reikalus bei Vilniaus naktinio aljanso pirmininko Marko Adamo Haroldo komentarai – radijo įraše


Taip pat skaitykite

Parengė Vismantas Žuklevičius