Kultūra

2020.01.15 09:48

Adelės Pukelytės paroda kviečia atsiriboti nuo perkrovos

Agnė Šimkūnaitė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2020.01.15 09:48

Pamėnkalnio galerijoje duris atvėrusi Adelės Pukelytės paroda „Dvi linijos, trys žalios ir mėlyna“ kviečia atsiriboti nuo perkrovos, pasinerti į minimalistinės tapybos perteikiamą pasaulio paprastumą.

Ruošiant parodos ekspoziciją, labai svarbu, kad kiekvienas darbas atsirastų tinkamoje vietoje ir leistų žiūrovui jį pažinti. Pažinti savaip, per savąją pasaulio suvokimo prizmę.

Kūryboje „vienintelės teisingos“ interpretacijos vengianti tapytoja Adelė Pukelytė savo darbais siekia perteikti pasaulio paprastumą, suteikia galimybę žiūrovui atpažinti vaizdinius iš savo gyvenimo.

Adelė Pukelytė pasakoja: „Tas teisingai interpretuoti, mano nuomone, yra labai platus – nėra vienos teisingos interpretacijos. Tai, iš kur man kilo tie kūriniai, nebūtinai tą patį reiškia ir žiūrovui. O jeigu aš kurčiau kūrinius tik sau, tai tada nerodyčiau jų visiems. Tai man ta laisvė žiūrovui ir sukuria kažkokį dialogą tarp kūrinių ir manęs su žiūrovu.“

Drobėse vaizduojama mus supanti realybė, tik kiek kitokia nei esame pratę matyti, išgryninta, neperkrauta.

Ilgą laiką tapiusi uždaros, artimos aplinkos vaizdinius, parodoje „Dvi linijos, trys žalios ir mėlyna“ kūrėja pristato ir naujus, grįžimo į gamtą, mėlynos ir žalios spalvos spinduliuojamos ramybės įkvėptus, darbus.

Adelė Pukelytė: „Šioje parodoje yra du darbai, kurie yra iš naujesnio ciklo. Jie kyla iš grįžimo į gamtą. Visi kiti kūriniai yra daugiau-mažiau kultūrinės sistemos – iš uždarų aplinkų, iš namų. Ir tada kažkaip kilo noras grįžti atgal į gamtą, į natūrinę sistemą. Taip atsirado natūrinės sistemos, kilusios iš peizažų, pamatymų, iš kažkokių vietų, kurios man yra artimos. Bet vėlgi, tiek ir paveikslų, tiek ir parodos pavadinimuose pripažįstu, kad tuos paveikslus vadinti jų vietų vardais yra aktualu tik man, nes dauguma žmonių nei ten buvo, nei žino tokias vietas.“

Minimalistinis vaizdavimas – tai geriausiai nusako tapytojos pasirinktą vaizdavimo būdą. Paveikslų sukūrimas – lyg uždavinys, turintis tikslą išgryninti esminę gyvenime vykusių pokalbių, problemų, įvykių formą.

Pasak, tapytojos, tai yra savotiškas gryninimo eksperimentas, atliekamas bandymo būdu: „Vis atmetant, atmetant, atmetant ir galiausiai paliekant vieną liniją. Tada kažkaip suprantu, jog užtenka vienos linijos tam, kad perteikčiau tai, ką norėjau perteikti. Po kiek laiko supranti, kad tiek ir užtenka.

Prieš darydama šitą parodą ir darydama šitą parodą, ilgai mąsčiau apie perkrovą. Tiek tapyboje, tiek ekspozicijose egzistuojančią perkrovą. Tai šiais darbais, po to ir paroda norėjau išeiti iš to. Norėjau palikti kažką gryno, paprasto. Mažai, bet pakankamai. Priminti, kad mažai ir yra pakankamai.“

Išsamiau – reportaže:

Kultūros diena. Vokietijoje – nauja meno pasaulio sensacija: septynmečio dailininko kūrinius perka už dešimtis tūkstančių eurų